Popiežiaus įpėdinio paieškos

Kas galėtų tapti kitu Katalikų Bažnyčios lyderiu?

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo.

Tarp potencialių kandidatų – ir diplomatai, teologai, tarpininkai, Vatikano pareigūnai, ir netgi lietuvio dvasininko pavardė.

Pontifikui mirus

Pirmadienį mirus popiežiui Pranciškui, imta spėlioti, kas užims Bažnyčios vadovo sostą.

Kai Katalikų Bažnyčios lyderis miršta arba netikėtai atsistatydina, visas pasaulis nukreipia akis į Vatikaną.

Prasideda ypatingas ir daugybės paslapčių gaubiamas procesas – naujojo popiežiaus rinkimai.

Pirmiausia prasideda vadinamasis „sede vacante“ laikotarpis – tai reiškia, kad Šventojo Sosto vieta laikinai tuščia.

Kol išrenkamas naujas pontifikas, Bažnyčios kasdienius reikalus administruoja specialiai tam paskirtas asmuo – kamerlengas, tačiau jis negali imtis esminių sprendimų, keičiančių Bažnyčios kryptį ar mokymą.

Tuo metu visi kardinolai iki 80-ies metų kviečiami atvykti į Vatikaną.

Jie apsistoja uždaroje Šv. Mortos rezidencijoje, kur gyvena tol, kol išrenkamas naujasis popiežius.

Nuo pasaulio jie būna visiškai atskirti – be telefonų, be interneto, be žiniasklaidos.

Rinkimų epicentras – Siksto koplyčia

Konklavos, kurios metu 135 vadinamieji „kardinolai rinkėjai“ rinks Pranciškaus įpėdinį, pradžios data kol kas nežinoma.

Tačiau ši procedūra turėtų prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus Pranciškaus mirties, taigi tarp gegužės 5-os ir 10-osios.

Kardinolai susitiks Siksto koplyčioje – Renesanso brangenybėje, puoštoje garsiosiomis Mikelandželo freskomis.

Per dieną kardinolai surengs keturis slaptus balsavimo turus – po du ryte ir po pietų, kol kuriam nors kandidatui atiteks du trečdaliai balsų.

Kiekvienos sesijos pabaigoje balsalapiai deginami krosnyje, virš Apaštalų rūmų siunčiant dūmų signalą.

Jei iš kamino rūksta juodi dūmai, balsavimas buvo nesėkmingas.

Balti dūmai paliudys, kad išrinktas naujas popiežius.

Nors šiandien juodi ir balti dūmai signalizuoja aiškiai, anksčiau būta painiavos.

Kartais tikintieji manydavo, kad dūmai balti, nors iš tiesų jie buvo juodi – ir atvirkščiai.

Dėl to buvo pridėta specialių cheminių medžiagų, kurios užtikrina, kad šiandien spalva būtų tikrai suprantama visiems.

Kai daugiausia balsų surinkęs kandidatas sutinka priimti atsakomybę ir tapti popiežiumi, jis pasirenka naują vardą – tokia tradicija gyvuoja nuo viduramžių.

Jis aprengiamas baltais popiežiaus rūbais, ir galiausiai į Šv. Petro bazilikos balkoną išeina kardinolas paskelbti žodžių, kurie jaudina milijonus tikinčiųjų: „Habemus Papam!“ – „Turime popiežių!“

Tai akimirka, kai atverčiamas naujas Bažnyčios istorijos puslapis.

Didelė tikimybė, kad šįkart naujuoju Romos Katalikų Bažnyčios popiežiumi taps dvasininkas ne iš Europos, o iš Afrikos arba Azijos žemynų – pirmą kartą Vatikano modernių laikų istorijoje.

Konklavų istorija

Šiandienos popiežiaus rinkimai dažniausiai užtrunka kelias dienas, bet viduramžiais procesas galėjo trukti net… trejus metus!

Taip nutiko 1268–1271 m. Viterbe, kai kardinolai negalėjo susitarti, kas taps nauju popiežiumi.

Vietos gyventojai prarado kantrybę – užrakino kardinolus pastate ir net apribojo maisto tiekimą, kad pagreitintų jų sprendimą.

Ir tai suveikė – galiausiai išrinktas popiežius Grigalius X.

1503 m. spalį, po popiežiaus Pijaus III mirties, konklava truko vos kelias valandas! Kardinolai išrinko Julijų II beveik tą pačią dieną. Tai viena greičiausių konklavų istorijoje.

1978 m. pasaulis net du kartus stebėjo popiežiaus rinkimus.

Pirmiausia buvo išrinktas Jonas Paulius I, kuris netikėtai mirė vos po 33 dienų.

Tais pačiais metais įvyko antroji konklava, kuri tapo istorine – išrinktas lenkas Karolis Voityla, tapęs Jonu Pauliumi II.

Tai buvo pirmas popiežius ne italas po beveik pusės tūkstantmečio. Jo išrinkimas pakeitė ne tik Bažnyčios, bet ir pasaulio istoriją.
2013 m. įvyko dar vienas lūžis – išrinktas pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos – Chorchė Marijus Bergoljas, pasirinkęs Pranciškaus vardą.

Jis buvo pirmasis jėzuitas, pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos žemyno ir pirmasis, pasirinkęs šv. Pranciškaus Asyžiečio vardą.
Įdomu tai, kad teisiškai popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris pakrikštytas vyras, tačiau tradiciškai renkami tik kardinolai.

Visgi istorijoje yra buvę išimčių – senovėje popiežiumi tapdavo ir vienuoliai ar net pasauliečiai, kurie paskui būdavo greitai įšventinami.

Galimi kandidatai į popiežiaus Pranciškaus įpėdinius

Rolandas Makrickas (Lietuva)

Tarp galimų kandidatų į naujuosius popiežius minimas penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje tapęs Rolandas Makrickas. Jis – Vatikano diplomatas, Bažnyčios istorikas.

Nors, lyginant su kitais, 53-ejų R. Makrickas yra labai jaunas, šiuo metu jis faktinis Vatikano Didžiosios Marijos bazilikos vadovas, priklauso įtakingiems kardinolams.

Dabar jau žinoma, kad ypatingą garbę ir atsakomybę rūpintis jo laidotuvių ceremonija popiežius Pranciškus skyrė būtent iš Biržų kilusiam R. Makrickui.

Pietras Parolinas (Italija)

70-metis Vatikano valstybės sekretorius. P. Parolinas yra Vatikano diplomatijos vadovas arba Vatikano asmuo Nr. 2. Jis šias pareigas ėjo beveik visu Pranciškaus pontifikato laikotarpiu.

Parolinas yra žinomas ir vertinamas dėl savo diplomatinių įgūdžių ir gebėjimo palaikyti tarptautinius santykius.

Pjerbatista Picabala (Italija)

Jeruzalės lotynų patriarchas 60-ies P. Picabala – aukščiausio rango katalikų dvasininkas Artimuosiuose Rytuose. Jo arkivyskupija apima Izraelį, Palestinos teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Kardinolu jis paskirtas 2023 m. rugsėjį.

Matėjus Marija Zupis (Italija)

Bolonijos arkivyskupas 69-erių M. M. Zupis, Romos Šv. Egidijaus bendruomenės narys, daugiau nei tris dešimtmečius tarnavo kaip diskretiškas Vatikano diplomatas, ėjo ir popiežiaus Pranciškaus specialiojo taikos pasiuntinio Ukrainoje pareigas. Nuo 2022 m. yra Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Itin artimas popiežiaus Pranciškaus mąstymui.

Klaudijus Gugerotis (Italija)

69-erių diplomatas K. Gugerotis – poliglotas iš Veronos, laikomas slavų pasaulio ekspertu. Jis dirbo nuncijumi, arba Šventojo Sosto ambasadoriumi, keliose šalyse, įskaitant Didžiąją Britaniją, Sakartvelą, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Ukrainą.

Žanas Markas Avelinas (Prancūzija)

Marselio arkivyskupas, Alžyre gimęs 66 metų Ž. M. Avelinas didžiąją gyvenimo dalį praleido Marselyje, laikytas artimu popiežiaus Pranciškaus draugu.

2013 metais jis paskirtas Marselio vyskupu augziliaru, o 2022 m. tapo kardinolu.

Andersas Arborelijus (Švedija)

Stokholmo vyskupas 75-erių A. Arborelijus 2017 m. tapo Švedijos pirmuoju kardinolu. Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas per daugiau nei 500 metų nuo protestantų reformacijos pradžios.

Marijus Grechas (Malta)

Goco vyskupas emeritas 68-erių M. Grechas yra Vyskupų sinodo generalinis sekretorius.

Vyskupų sinodas – institucija, kuri renka informaciją iš vietinių bažnyčių itin svarbiais Bažnyčiai klausimais, pavyzdžiui, apie moterų ar antrąkart susituokusių žmonių padėtį, ir perduoda ją popiežiui.

Peteris Erdo (Vengrija)

Estergomo-Budapešto arkivyskupas metropolitas 72 m. P. Erdo – intelektualas ir kanonų teisės žinovas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs daugiau nei 25 knygas ir sulaukęs pripažinimo už atvirumą kitoms religijoms.

Praeityje dėmesio centre atsidūrė jo ryšiai su nacionalisto Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybe, kurios griežtas požiūris į migrantus kirtosi su popiežiaus Pranciškaus pažiūromis.

Žanas Klodas Holerikas (Liuksemburagas)

Liuksemburgo arkivyskupas 67 m. Ž. K. Holerikas yra jėzuitas, kaip ir popiežius Pranciškus.

Jis daugiau nei 20 metų praleido Japonijoje ir yra Europos ir Azijos kultūrinių ryšių bei vokiečių literatūros specialistas.

Luisas Antonijus Taglė (Filipinai)

Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas 67-erių L. A. Taglė – charizmatiškas nuosaikių pažiūrų dvasininkas, nebijojęs kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų. Jis buvo tarp tikėtinų kandidatų tapti popiežiumi dar 2013 m. konklavoje, kurioje išrinktas Pranciškus.

Šiltas, charizmatiškas kardinolas laikomas popiežiaus Pranciškaus „dvasiniu sūnumi“.

L. A. Taglė paskirtas kardinolu 2012 m. Jis yra laikomas vienu iš pagrindinių pretendentų į popiežiaus sostą, ypač dėl savo progresyvių pažiūrų ir artumo popiežiui Pranciškui.

Piteris Turksonas (Gana)

Labai gerbiamas afrikietis kardinolas, jis ilgai vadovavo teisingumo ir taikos tarybai.

Jei būtų išrinktas, 76-erių P. Turksonas taptų pirmuoju juodaodžiu popiežiumi moderniais laikais.

P. Turksonas, vienas įtakingiausių Bažnyčios kardinolų iš Afrikos, yra Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris. Jis dažnai minimas kaip galimas popiežius, nors dar 2010 metais teigė, kad nenorėtų šių pareigų, nes juodaodžiam popiežiui „būtų sunku“.

Kristofas Šionbornas (Austrija)

80-metis teologas K. Šionbornas turi didelį autoritetą Europos Bažnyčioje. Šionbornas kilęs iš senos Vokietijos kilmingųjų šeimos, kurios nariai nuo XVII a. užėmė aukštas pareigas Bažnyčioje ir Šventojoje Romos imperijoje.

Jis – vienas iš „Katalikų katekizmo“ autorių.

1998 m. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė kardinolu.

Nors 2025 m. dėl garbaus amžiaus jis pasitraukė iš Vienos arkivyskupo pareigų, K. Šionborno įtaka Bažnyčioje išlieka reikšminga. Jis toliau dalyvauja Vatikano veikloje ir yra laikomas vienu iš galimų popiežiaus Pranciškaus įpėdinių.

Čarlzas Maung Bo (Mianmaras)

2015 m. 76-erių Jangono arkivyskupą popiežius Pranciškus paskyrė Azijos vyskupų konferencijų federacijos vadovu. Jis tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Mianmaro kardinolu.

Fridolinas Ambongo Besungu (Kongo Demokratinė Respublika)

Kinšasos arkivyskupas 65-erių F. A. Besungu yra vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus kardinolų taryboje – pontifiko patariamajame komitete.

Būdamas Afrikos ir Madagaskaro Vyskupų konferencijų simpoziumo pirmininku, 2024 m. sausį arkivyskupas išreiškė nepritarimą Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams teikti neliturginius tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimus.

Robertas Francis Prevostas (JAV)

Čiklajo arkivyskupas emeritas 69-erių R. F. Prevostas, kilęs iš Čikagos, yra galingos Vyskupų dikasterijos, kuriai pavesta patarti popiežiui dėl naujų vyskupų skyrimo, prefektas.

Jis daug metų dirbo misionieriumi Peru, kurioje yra Čiklajo arkivyskupas emeritas.

2023 m. paskirtas kardinolu. Jis taip pat eina Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininko pareigas.

Timotis Dolanas (JAV)

Niujorko arkivyskupas. 75-erių T. Dolanas yra konservatorius teologine prasme, itin aršiai nusiteikęs prieš abortus.

Būdamas Milvokio arkivyskupu turėjo tvarkytis su didelio seksualinio išnaudojimo skandalo vyskupijoje pasekmėmis. Niujorke subūrė augančią ispanakalbių katalikų bendruomenę.