Vakar miesto poliklinikos salėje vykęs Poliklinikos
gydytojų sąjungos susirinkimas, kuriame turėjo būti išrinkti atstovai į šiandien
vyksiančią Panevėžio miesto gydytojų konferenciją, priminė dūzgiančių bičių
avilį. Iš pakviestų miesto Savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjo
Mindaugo Burbos ir sveikatos įstaigos vadovų poliklinikos darbuotojai norėjo
išgirsti apie poliklinikos perspektyvas ir ar nesirengiama jos bankrotui, tačiau
vedėjo atsakymai abejonių ir nerimo nė kiek nesumažino.
Susirūpino ateitimi
Pirmoji kalbėjusi Poliklinikos gydytojų sąjungos pirmininkė Birutė Grybauskienė sakė, kad medikai ir pacientai turi daug susikaupusių problemų, todėl susirinkimą nuspręsta daryti atvirą. Pasak jos, nuolat kalbama, kad medikų problemos sprendžiamos ir viskas bus gerai, tačiau realijos verčia nerimauti. Gydytojos teigimu, dėl savo ateities nėra tikri ne tik medikai, bet ir pacientai, jie nuolat teiraujasi, kaip elgtis. B.Grybauskienė akcentavo, kad poliklinikos steigėja yra Savivaldybė, todėl atsakyti į rūpimus klausimus pakviestas Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas M.Burba. Tiesa, į daugumą klausimų jis negalėjo atsakyti, todėl susirinkimo pabaigoje gydytoja Marija Zabulionienė net pasiteiravo, ar valdininkas žino, kad Savivaldybė yra poliklinikos steigėja.
Kalčiausia spauda?
B.Grybauskienei pažymėjus, kad, paskelbus spaudoje apie galimą poliklinikos bankrotą, nemažai pacientų išeina į privačias klinikas, M.Burba sakė atsiprašantis už žurnalistus ir užtikrino, jog apie poliklinikos žlugimą kalbėta nebuvo. Tiesa, jis pripažino, kad teikiamų paslaugų apimtys poliklinikoje mažės. Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas pasidžiaugė, kad poliklinikoje atsiradus laisvų patalpų vyriausioji gydytoja jas išnuomoja ir įstaiga gauna pelno.
Po šio pareiškimo salė, kurioje sėdėjo vien moterys ir Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas Algimantas Žemaitaitis, suūžė, o M.Zabulionienė garsiai suabejojo, ar patalpų nuoma neštų pelną. Jos nuomone, buvo netikslinga išnuomoti ir laboratoriją.
Gelbsti patalpų nuoma
Miesto poliklinikos vyr. gydytoja Irena Čeilitkienė informavo, kad poliklinika nuomoja 1300 kv. m patalpų. Anot jos, pagal panaudos sutartį patalpos nuomojamos tik Greitosios medicinos pagalbos stočiai ir ligoninės rentgeno kabinetui, kurių steigėja yra taip pat Savivaldybė, o iš kitų patalpų nuomos gaunamas pelnas.
I.Čeilitkienės teigimu, juk niekas nedavė pusės milijono litų, kuris buvo skirtas darbuotojų išeinamosioms pašalpoms išmokėti. Šių pinigų užtenka poliklinikai išlaikyti, ūkio reikmėms, nes iš Teritorinės ligonių kasos skiriamų lėšų pakanka tik darbuotojų atlyginimams. I.Čeilitkienė sakė, kad anksčiau laboratorijai išlaikyti buvo skiriama 400 tūkst. Lt, o dabar – tik 250 tūkst. Lt, todėl sutaupoma 150 tūkst. Lt. Poliklinikos vadovės teigimu, laboratorijoje dirba 17 žmonių, nors užtektų perpus mažiau.
“Net visus skiriamus privalomojo sveikatos draudimo pinigus atidavus atlyginimams, vidutinis gydytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, būtų 1400 litų, o vidurinio personalo darbuotojų – 705 litai,- konstatavo I.Čeilitkienė.- Dabar poliklinikoje mažiausias atlyginimas – 1100 litų”.
Viską sprendžia politikai
Medikams pasiteiravus, ar bus skiriama pinigų poliklinikai rekonstruoti, remontuoti, nes dabar šioms reikmėms naudojamos Teritorinės ligonių kasos lėšos, M.Burba sakė negalįs atsakyti, nes tai sprendžia miesto Taryba. Anot jo, priklausomai nuo to, kiek lėšų įplauks į Privatizavimo fondą, galbūt ir bus skirta poliklinikai. Vedėjas pripažino, kad lėšų nebuvo numatyta ir poliklinikai restruktūrizuoti.
I.Čeilitkienė pridūrė, kad per poliklinikos egzistavimo metus buvo skirta 30 tūkst. Lt kiauram stogui užlopyti, iš Sveikatos apsaugos ministerijos – 50 tūkst. Lt elektrokardiografui įsigyti. Anot jos, buvo numatyta ir 50 tūkst. Lt registratūrai remontuoti, tačiau nebelikus lėšų Privatizavimo fonde, tuos pinigus teko panaudoti šilumos punktui renovuoti. Poliklinikos vadovė sakė, kad buvo parengtas ir 4 mln. Lt vertės renovacijos projektas, tačiau 75 proc. projekto vertės būtų finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o milijoną litų būtų tekę rasti Savivaldybei. M.Burba patvirtino, kad projektas buvo parengtas, tačiau Savivaldybė negalėjo prisiimti įsipareigojimų.
Galima parašų rinkimo akcija
Kai kurie medikai apgailestavo mero Vito Matuzo praėjusių metų ataskaitoje neradę nė žodžio apie mediciną, kiti teiravosi, kodėl apie polikliniką leidžiamą steigti privačias klinikas. M.Zabulionienė nurodė, jog buvo sunaikinta vaikų poliklinika, moterų konsultacija, o dabar toks pat likimas laukia miesto poliklinikos. Gydytoja sakė mananti, jog reikia pradėti rengti parašų rinkimo akciją, kad dėl poliklinikos likimo tartų žodį patys pacientai. Anot jos, jau buvo pasmerkta rajono poliklinika, tačiau pradėjus rinkti parašas ji buvo išgelbėta. M.Zabulionienei pareiškus, kad poliklinika turi tarnauti žmonėms, o ne Savivaldybei, nuaidėjo plojimai.
M.Burba sakė, kad tokia apklausa nereikalinga, nes žmonės patys pasirenka sveikatos įstaigą. Jis patikino, kad miesto poliklinikos niekas neketina naikinti.
Poliklinikos darbuotojai siūlė pasidomėti gyventojų aptarnavimo kokybe privačiose sveikatos klinikose, kai kurios įkurtos tokiose mažose patalpose, kad pacientams nėra kuo kvėpuoti. Medikus stebino, kad net parduotuvės privalo įrengti pandusus, o iš privačių klinikų jų niekas nereikalauja.
Kiekvienam savo problemos
Susirinkime psichiatrės, pediatrės, ginekologės ir stomatologės kėlė savas problemas. Jei būtų patenkinti poliklinikos stomatologų įgeidžiai, tektų tuojau pat uždaryti Stomatologijos polikliniką Respublikos gatvėje. Viena pediatrė piktinosi nepatenkinamomis darbo sąlygomis – virš vystymo stalo vietoj penkių dega tik trys lemputės ir dėl šios priežasties sunku nustatyti geltą. Gydytoja įtikinėjo, kad labiausiai numatoma mažinti pediatrijos tarnyba turi likti, nes, anot jos, tik trys pasaulio valstybės neturi pediatrų. Medikė teigė, kad būtų nusikaltimas vaikų priežiūrą patikėti bendrosios praktikos gydytojams.
Sveikatos priežiūra – irgi verslas
Šviesiomis perspektyvomis kolegų negalėjusi pradžiuginti I.Čeilitkienė susitikimo pabaigoje sakė, kad pagal valstybėje esančias tendencijas viskas krypsta privačių kontaktų link ir gali atsitikti taip, kad Savivaldybė pagal panaudos sutartį gydytojams suteiks patalpas, o pirmenybę į jas turės tos įstaigos darbuotojai. Vyriausioji gydytoja pažymėjo, kad visame pasaulyje sveikatos priežiūra yra verslas. “Gaila, kad medikai – ne verslininkai,- sakė ji,- bet yra vadybininkų, kurie gali nuvesti į šviesią ateitį”.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
