Skaistakalnio parko griūvančio perlo – poeto J.Čerkeso-Besparnio sodybos istorinę reikšmę Panevėžiui nuo šiol primins memorialinė lenta ant akmens ties pagrindiniu taku.
Pasirūpino giminaičiai
Įamžinti tarpukario šviesuolio atminimą pasirūpino jo tolimi giminaičiai ir Panevėžio senoji inteligentija, Savivaldybės tokiam reikalui išprašę 1000 litų.
„J.Čerkesas-Besparnis, žinoma, nėra Maironis, bet ką daugiau turime Panevėžyje? Reikia džiaugtis kultūros daigais, prasikalusiais mūsų mieste prieškary“, – mano Panevėžyje gyvenanti tolima poeto giminaitė, buvusi medikė Jūratė Zanevičienė.
Prieškariu Panevėžio padangėje J.Čerkesas-Besparnis buvo vienas aktyviausių lietuviško spausdinto žodžio gaivintojų.
1926-aisiais iš dvarininko Kaizerlingo nusipirkęs 12 ha žemės dabartiniame Skaistakalnio parke pasistatė raudonų plytų namą, užveisė sodą, o sodybą pavadinu švelniu Pragiedrulių vardu. Joje rinkdavosi Lietuvos šviesuoliai – aktoriai, literatai, menininkai. Čia viešėdavo garsi aktorė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, poetė Salomėja Nėris.
J.Čerkeso sukurtą kultūrinę oazę 1949 m. sovietinė valdžia nacionalizavo. Tokios neteisybės neišlaikė poeto širdis.
Komercija netiktų
Anksčiau dažnai aplankydavusi sodybos liekanas, J.Zanevičienė pripažįsta jau seniai vengianti praeiti pro išlikusias raudonų plytų sienas. Jai skauda širdį, kad Savivaldybė leido suniokoti poeto atminimą.
„Namą baisiai apleido, dabar konservuoja. Jį atstatyti kainuotų labai daug. Nežinia, kas tą naštą pakels“, – dėl kultūros paveldo objekto likimo baiminasi J.Zanevičienė.
Anot jos, maždaug prieš šešetą metų giminaičiai tikėjosi prikelti sodybą iš užmaršties, tačiau atsitrenkė į biurokratines užkardas – Savivaldybė nesutiko jos perleisti motyvuodama, kad palikuonių giminystės ryšiai su poetu per tolimi.
J.Zanevičienės teigimu, giminaičiai ketinę sodybą sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.
Tokį tuomečių valdininkų sprendimą J.Zanevičienė vadina nelogišku.
„Geriau buvo apleisti nei leisti sutvarkyti“, – stebisi giminaitė.
Ji neprieštarautų, jei ateityje kultūros objekto pastate Savivaldybė leistų įsikurti kavinei, tačiau mano, kad joje neturėtų aidėti girtų dainos ir komercija užgožti svarbiausią idėja – išlaikyti kadaise šioje sodyboje sklandžiusias patriotiškumo idėjas.
J.Zanevičienė pageidautų, kad nors viename ar dviejuose kambariuose būtų įrengtas poeto muziejus.
Sodybvietėje – kraupus radinys
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys dar žiemą Savivaldybei buvo pateikęs ultimatumą iki vasario pabaigos uždengti poeto bebaigiantį griūti namą, kad jo nepabaigtų naikinti gamtos reiškiniai.
Padalinio vadovo Arūno Umbraso teigimu, darbai prasidėjo iki termino pabaigos likus kelioms dienoms, esą Savivaldybei greičiau suktis sutrukdė viešųjų pirkimų konkursas.
Istoriniam pastatui iškuopti, išvežti įgriuvusioms stogo konstrukcijoms, uždengti sienoms nuo drėgmės saugančia plėvele miesto Taryba skyrė 22 tūkst. Lt.
„Toliau Savivaldybę raginsime, kad būtų tęsiamas sodybos tvarkymas ir sodybvietė būtų pritaikyta visuomenės reikmėms“, – teigė A.Umbrasas.
Tai trečias kartas, kad Savivaldybė susizgrimba aptvarkyti istorinį pastatą.
Iki šiol buvo užtaisytos durų ir langų angos. Prieš trejetą metų nuo sniego gausos įlūžo namo stogas. Užpraeitą žiemą sniegas baigė jį sulaužyti.
Sodyba atrodo nusiaubta gamtos stichijų ir chuliganų, jos prieglobstį pamėgę asocialūs asmenys, o praėjusį kovą istorinėje sodybvietėje aptiktas kraupus radinys – tarp tuščių plastikinių alaus butelių ir sidro skardinių numestas naujagimio lavonėlis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
