Po žeme slėpėsi milžinas

Ramygalos seniūnijoje – neįtikėtinas radinys.

Neapsikentęs laukuose jau kelis dešimtmečius darbams trukdančio akmens, ūkininkas nesitikėjo, kad tokio dydžio riedulį slepia žemė.

Prireikė keturių traktorių

Daniūnų kaimo ūkininkas Valentas Gutauskas vis pasipiktindavo jo dirbamuose Giedraitinės kaimo laukuose maždaug pusmetrį virš žemės išlindusiu akmeniu.

V. Gutauskas pasakoja šį lauką dirbantis jau daugiau nei du dešimtmečius ir kaskart akmuo vis kliūdavęs technikai. O kai kažkas erzina kelias dešimtis metų, vieną kartą vis tiek imi ir trukdį pašalini.

„Atrodė tarsi banginio arba delfino nugara. Akmuo kliuvo, visada turėjau jį apvažiuoti, visą laiką neužmiršti, kad toks ten yra“, – sako ūkininkas.

Kažkada pabandęs išjudinti akmenį, tačiau nepavykę.

Bandyta ir truputį atkasti, pažiūrėti, kokio dydžio riedulys galėtų būti, tačiau suprato, kad net ir su technika vienas jo niekaip nepajudins.

Pasak V. Gutausko, neseniai kolega ūkininkas prisipažino susirgęs akmenų liga, teiravosi, gal žinantis, kur rasti kokį įdomesnį riedulį. O čia, kaip tyčia, paties laukuose slėpėsi. Tad po javapjūtės ėmėsi darbų.

„Atrodė visai nedidelis, o kai išridenome į viršų, paaiškėjo, koks gražuolis“, – stebisi V. Gutauskas.

Tiesa, išvaduoti riedulį iš žemės gniaužtų nebuvo paprasta. Ūkininko teigimu, kone visą dieną plušėjo būrys žmonių su technika.

„Keturi traktoriai šiaip ne taip išvilko“, – pasakoja jis.

Gabens į kaimyninį rajoną

V. Gutauskas akmens tiksliai nematavęs, tad galintis tik labai apytiksliai pasakyti, kokio jis dydžio. Spėja, kad iškastas riedulys gali būti apie 4–4,5 metro ilgio ir apie tris metrus aukščio.

„Atsistojęs ranka jo viršaus nepasiekiu“, – teigia ūkininkas.

Jis svarsto, kad akmuo gali sverti ir 100–120 tonų, tačiau neįsivaizduoja, kaip tokį reikėtų pasverti.

„Ta dalis, kuri matėsi, tikrai nerodė, kad akmuo gali būti toks didelis. Nesitikėjome tokio“, – pripažįsta ūkininkas.

Ar galėtų kažkur slėptis daugiau tokių radinių, svarsto V. Gutauskas, nuspėti sunku – po žeme visokių paslapčių gali būti.

Iškasus akmenį viduryje lauko buvo likusi nemaža duobė, tad ją prieš javų sėją teko išlyginti. Dabar čia tarsi nieko ir nebuvę.

Pats akmuo ištrauktas į palaukę – atitemptas į tokią vietą, kad būtų patogu privažiuoti, kad niekam nekliūtų. Šio didžiulio radinio V. Gutauskas sako tikrai nepasiliksiantis.

„Kolega turi sodybą gretimame Kėdainių rajone ir nori prie jos akmenį pastatyti kaip eksponatą“, – prasitaria ūkininkas.

Tačiau dar reikia sugalvoti, kaip tokį milžinišką svorį į kaimyninį rajoną nugabenti.

Nors akmuo didžiulis, V. Gutauskas nemano, kad labai išskirtinis.

„Tikrai ne superinis akmuo. Esu matęs gerokai didesnių ir gražesnių. O čia paprastas purvinas lauko riedulys“, – radinio nesureikšmina ūkininkas.

Ne vienas gamtos paminklas

Lietuvoje yra 179 saugomi geologiniai gamtos paveldo objektai, iš jų 71 gamtos paminklas ir 47 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai. Neseniai į šį sąrašą pateko ir kaimyninio Kupiškio rajono riedulys. Jis surastas Žilių kaimo laukuose prieš trejetą metų.

Tuo laiku jo su technika nesugebėta iškelti, tad taip ir buvo paliktas.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nustatė, kad akmens ilgis 5 metrai, plotis – kone keturi metrai, aukštis – 1,8 metro, apimtis – 15,3 metro, o sveria apie 45 ar net 50 tonų.

Manoma, kad ledynas šį riedulį atvilko iš Suomijos.

Žilių riedulys paskelbtas valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu.

Netoliese stūkso ir kitas valstybės saugomas akmuo – Salamiesčio. Jo aukštis kone 2,5 metro, ilgis – 4,45 metro, plotis – 3,45 metro. Šalia iš žemės kyšo dar vienas kol kas nejudintas riedulys. Jo didžioji dalis dar tebesislepia po žemėmis.

Panevėžio rajonas taip pat pasižymi ne vienu įspūdingu akmeniu. Ramygalos seniūnijoje yra Barklainių Didysis akmuo ir Užkalnių akmuo.

Didysis akmuo saugomas valstybės gamtos paveldo objektas prie Barklainių I kaimo.

Užkalnių akmuo akį traukia atvirame lauke kiek toliau nuo Barklainių. Jis taip pat saugomas valstybės. Riedulys buvo surastas melioruojant laukus netoli vienos sodybos.

Kadangi susprogdinti tokio akmens nesiryžta, jis tiesiog buvo užkastas, tačiau sovietmečiu reikalaujant visuomenei, vėl atkastas.

Krekenavos seniūnijoje yra akmuo Rapolas, neretai vadinamas Puntuko giminaičiu.

Upytės seniūnijoje galima pasigrožėti Velnio pėda, stovinčia Ėriškių parkelyje. Šis riedulys atgabentas iš melioruojamų Žvirblių kaimo laukų. Velnio pėda jis vadinamas dėl to, kad jame yra keli natūralūs įdubimai, dar vadinami velnio kulnimis. Tačiau atgabenus jį į Ėriškius, akmuo buvo apverstas šiomis žymėmis žemyn ir jų nebesimato.

Paįstrio seniūnijos Kliuokmaniškio kaime stūkso Banionių akmuo. Šis gamtos paminklas ilsisi dirbamame lauke, duobėje, kurioje susiformavęs nedidelis tvenkinys. Tad dabar didžioji dalis akmens apsemta.

Naujamiesčio miestelis irgi didžiuojasi išskirtiniu akmeniu. Aplink jį plyti dirbama žemė.

Smilgių seniūnijos Nauradų kaime taip pat yra masyvus riedulys – gamtos paveldo objektas, kurio dalis prieš daugiau nei dešimtmetį buvo atkasta.

Visgi nė vienas šių akmenų nepatenka į didžiausių šalies riedulių dešimtuką.