Panevėžyje po Nemuno gatvės tiltu, avariniu dar nepripažinto, tačiau tampančiu vis pavojingesniu, darbo ėmėsi geologai.
Specialia zondavimo technika paimti ir laboratorijose ištirti tilto prieigų žemės grunto mėginiai iš dalies nulems šio statinio likimą. Nuo tyrimų atsakymų priklausys, kokio masto remonto prireiks jau greitai pusės amžiaus sulauksiančiam tiltui.
Lėtins automobilių greitį
Grunto tyrimo darbai po Nemuno gatvės tiltu pradėti šią savaitę. Numatyta, kad Vilniuje įkurtos bendrovės „Geoinžinerija“ specialistai tilto būklę tirs kiek daugiau nei porą mėnesių, iki kitų metų vasario 29-osios.
Vykstant šiems darbams, automobiliams važiuoti tiltu leidžiama tik 30 kilometrų per valandą greičiu.
Žemės gelmių ekspertais prisistatančios „Geoinžinerijos“ darbų vadovas Dalius Baubinas pasakoja, kad į Nemuno tilto ekspertizės darbus kibo dviejų geologų komanda. Jų darbas – atlikti geologinius ir inžinerinius tyrimus. Iš gręžinių paimtas gruntas bus tiriamas laboratorijose.
„Visus du mėnesius diena iš dienos geologai po tiltu nedirbs. Tokį netrumpą laiką tyrimams užsisakėme dėl nenuspėjamų orų. Štai ir šiandien šie specialistai negali atlikti visų reikiamų gręžinių dėl Nevėžyje pakilusio upės lygio“, – ketvirtadienį „Sekundei“ kalbėjo D. Baubinas.
Gauti geologinių tyrimų rezultatai bus pateikti architektams, rengsiantiems projektą, būtiną Nemuno gatvės tilto kapitaliniam remontui.
Panevėžio savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą Nemuno gatvės tilto kapitaliniam remontui laimėjo Panevėžio statybos įmonė „HISK“. Ji ir užsakė geologinius žemės grunto tyrimus po šiuo tiltu.
Konkursas subliūško
Nemuno gatvės tiltu, kurio būklė ir apgailėtina, ir kelianti rūpesčių, Panevėžio savivaldybė susirūpino jau gerokai anksčiau.
Dar 2022-ųjų vasarą buvo parengtas šio tilto kapitalinio remonto projektas. Tuomet apskaičiuota, kad to meto kainomis tiltą galima suremontuoti už 2,7 milijono eurų.
Finansavimo tikėtasi iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, dalį lėšų tiltui remontuoti planavo atseikėti ir pati Savivaldybė.
Turėdama tilto kapitalinio remonto projektą, šių metų pradžioje Savivaldybė buvo paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams atlikti.
Viena iš konkurso sąlygų skelbė, kad Nemuno gatvės tiltas privalo būti suremontuotas iki 2024-ųjų pabaigos.
Rangovams kelti reikalavimai pakeisti tilto dangą tokia, kad ant jos nesikauptų vanduo, o žiemomis neapledėtų. Taip pat planuota keisti tilto turėklus, apšvietimo stulpus, apšviesti patiltę bei atlikti daugiau remonto darbų.
Blogiau nei galvota
Tačiau dar nespėjus atplėšti vokų su konkurso dalyvių nurodytomis kainomis, paaiškėjo, kad tiek darbų, kiek numatyta projekte, atlikti nepakaks.
Pernykštė žiema, kai šalčiai kaitaliojosi su atlydžiais, gerokai pakenkė tiltui.
Būtent tokią, gerokai pablogėjusią, jo būklę šių metų kovą nustatė ekspertai.
Konstatuota, kad nusidėvėjusios, nesandarios ir sutrūkusios tilto konstrukcijos, o pačioje dangoje atsirado įtrūkimų bei duobių, tai tikrai jaučia visi – ir juo važiuojantys, ir einantys.
Tilto būklę tyrusios komisijos išvados taip pat skelbė, kad pažeisti ir užsikimšę vandens šulinėliai, todėl vanduo ne nuteka, bet skverbiasi į pačias konstrukcijas. Vanduo kaupiasi ir ant važiuojamosios dalies, ir ant pėsčiųjų takų. Kad vienas pagrindinių Panevėžio tiltų irsta, akivaizdžiai byloja ir tai, jog kai kuriose jo vietose kyšo armatūra.
Apribojo svorį
Tarp kitų probleminių dalykų komisija nustatė, kad Nemuno gatvės tiltas neatitinka tokiems statiniams keliamų šiandienos reikalavimų, nes pernelyg žemi jo turėklai. Negana to, jie ir surūdiję. Nesaugūs tapo ir laiptai, kuriais pakylama iki Nemuno gatvės. Jie išsiklaipę ir be turėklų. Be to, po šiuo tiltu nebetvirti ir Nevėžio upės šlaitai.
Tiltą įvertinę ekspertai pareiškė: nors jo būklė išties kelia nerimą, bet ne tokia bloga, kad būtų uždraustas eismas.
Tąkart rekomenduota riboti juo važiuojančio transporto svorį, o tai padaryta uždarius vieną eismo juostą.
Gelbstint tiltą, kad jis toliau neirtų, šiųmetį rugsėjį ant jo užpurkštos geltonų dažų linijos, ant kurių draudžiama užvažiuoti. Taip mažinamos tiltui tenkančios apkrovos. Šį 154 metrų ilgio tiltą šiuo metu taip pat saugo ir po juo pastatytos metalinės konstrukcijos.
Savivaldybei nurodyta iš naujo perdaryti kapitalinio Nemuno gatvės tilto remonto projektą.
Vokai, pateikti viešajam konkursui su siūlomomis tilto kapitalinio remonto kainomis, taip ir liko neatplėšti. Savivaldybei teko skelbti antrą konkursą šio tilto remonto projektui parengti.
Tarnauja beveik pusę amžiaus
Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkės Emilijos Juškienės surinkti duomenys byloja, kad Nemuno gatvės tiltas pradėtas statyti 1974 metais, o baigtas – 1976-aisiais.
Jo prisireikė, kad taptų lengviau ir greičiau pasiekiama J. Janonio gatvės pramoninė zona – Linų kombinatas, Autokompresorių gamykla, Stiklo fabrikas, Tiksliosios mechanikos, „Lietkabelio“ ir kitos įmonės.
Nemuno gatvės tiltą, kuris įvardijamas kaip pats didžiausias per Nevėžio upę nutiestas tiltas, projektavo Valstybinio projektavimo instituto Kauno skyriaus specialistai.
Jo ilgis 154 metrai, važiuojamosios dalies plotis 14,4 metro.
Šio gelžbetoninio tilto statybai panaudotos 482 tonos metalo ir maždaug 3000 kubinių metrų betono. Nemuno gatvės tiltas turi dešimt atramų, kurios tiltą laiko įmontuotos į Nevėžio dugną, o dalis jų remiasi į kairįjį šios upės krantą.
