Kelionė laiku įmanoma ne tik fantastiniuose filmuose ar vaizdo žaidimuose.
Per seniausią Panevėžyje Skaistakalnio parką ves interaktyvus pažintinis maršrutas.
Jis ne tik atvers šios unikalios vietos istoriją, bet ir pasakos apie nuo jos neatsiejamą iškilų kultūros veikėją Juozą Čerkesą-Besparnį.
Tai nepaprasta ekskursija – gidą čia keičia technologijos, o pasitelkus virtualią realybę įrenginiai lankytojus nukelia į tolimą praeitį.
Nors šis virtualus gidas oficialiai bus pristatytas tik rugpjūčio pradžioje, naujovę jau išbandė ne tik kai kurie panevėžiečiai, bet ir vandalai.
Ekskursija po parką
Skaistakalnio parke veikiančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė teigė, kad idėja prikelti istoriją pasitelkiant išmaniąsias technologijas brendo seniai.
Atsiradus galimybei, kūrybiškumo centras tapo tarptautinio projekto „Sugrąžinta istorija“ dalimi.
12 specialių stotelių, išdėstytų aplink „Pragiedrulių“ sodybą bei pačiame Skaistakalnio parke, lankytojams atveria galimybę moderniai patirti istoriją.
Tereikia nuskenuoti QR kodą savo telefonu ar planšetiniu kompiuteriu ir ekrane atsiranda atgiję vaizdai – atkuriami čia stovėję pastatai, pasirodo istoriniai veikėjai, o virtualus gidas papasakoja intriguojamų faktų apie praeitį net trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir latvių.
Lietuvių kalba papildyta dar ir vertimu į gestų kalbą.
„Daugelis turi išmaniuosius telefonus, dažnas senjoras taip pat naudojasi naujomis technologijomis. Bet jeigu žmonės neturi išmaniojo įrenginio, nieko baisaus, iš projekto lėšų įsigijome dvylika planšetinių kompiuterių ir jais bus galima pasinaudoti keliaujant po parką“, – pasakoja G. Laurinavičiūtė.
Istorijos pėdomis
Telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu nuskenavus QR kodą, atsiveria tikri istorijos lobynai.
Apėjus visas dvylika išmaniųjų stotelių, sužinoma, kaip prasidėjo Juozo Čerkeso-Besparnio gyvenimas šiame parke, kaip buvo statoma jau tuomet unikali sodyba, kokios istorinės asmenybės lankydavosi pas žinomą Panevėžio šviesuolį, pagaliau – kokias pagoniškas tradicijas saugo Skaistakalnio parkas.
Pasak „Pragiedrulių“ vadovės G. Laurinavičiūtės, nors J. Čerkesas-Besparnis buvo neeilinė asmenybė, išlikusių istorinių dokumentų ar kitos archyvinės medžiagos nėra labai daug.
Didžiulį darbą renkant informaciją nuveikė istorikė, gidė Daiva Mulevičienė.
Ji informacijos ieškojo ne tik Panevėžyje, bet ir tuose miestuose, kur gyveno J. Čerkesas-Besparnis ar jam artimi žmonės.
Tos istorijos atskleidžia ir platesnį miesto bei regiono paveikslą.
„Viskas buvo kruopščiai atrenkama, tikrinama remiantis ne vienu šaltiniu, kad tai būtų tikra istorija, o ne legenda“, – sako „Pragiedrulių“ vadovė.
Nusifotografuoti su legenda
Nors maršrutas po Skaistakalnio parką oficialiai bus pristatytas tik po mėnesio, dalis jo lankytojų jau išbandė šią kelionę laiku.
„Jau dabar matome nemažą susidomėjimą. Žmonės stabtelėja, išbando naujovę. Šio projekto pagrindinė idėja ir buvo skatinti turizmą pasitelkiant inovatyvias šiuolaikiškas technologijas, prikelti istoriją, kuri buvo pamiršta, o kai kam ir visai nežinoma“, – kalbėjo G. Laurinavičiūtė.
Kaip pabrėžia „Pragiedrulių“ vadovė, lankytojus labiausiai stebina galimybė pasinaudojus technologijomis įsijausti į to laikmečio dvasią, pamatyti išnykusius pastatus ar istorines asmenybes. Ir netgi nusifotografuoti su istorine asmenybe – pačiu J. Čerkesu-Besparniu.
„Tai – kelionė laiku, kuri vyksta čia ir dabar. Žmonėms labai smagu, kad gali nusifotografuoti su virtualios realybės vaizdiniais. Ir patiems net skaityti nereikia – visos istorijos yra įgarsintos“, – pasakoja G. Laurinavičiūtė.
Garsaus lietuvių tautos patrioto J. Čerkeso-Besparnio istorija ir šiandien yra aktuali. Jo gyvenimas įkūnija meilę gimtajam kraštui, lietuvių kalbai ir kultūrai. J. Čerkesas-Besparnis nuo jaunų dienų kovojo už lietuvybės išsaugojimą. Jis rašė į lietuvišką spaudą, kūrė eiles, vaidino spektakliuose ir taip skatino lietuvių kultūros sklaidą.
Sudomino ir vandalus
Netradicinės ekskursijos Skaistakalnio parke sudomino ir vandalus.
Nors ši naujovė veikia tik nuo gegužės, chuliganai jau tris kartus buvo nuplėšę lipdukus su QR kodais, subraižę metalinius stovelius.
Nors atrodytų, kad tai tik lipdukas, tačiau rangovams vėl iš naujo reikia suderinti sistemas, kad šios veiktų be priekaištų.
Stovus gamino Panevėžio reklamos agentūra, o vizualus kūrė kauniečiai, tad suniokotas stoteles sutvarkyti užtrunka.
„Labai liūdna ir pikta, kai taip stengiamės sukurti naujų traukos vietų mieste, bet kažkam vis niežti nagai. Stengiamės saugoti, nuolat tikriname, bet net ir draudimas neapsaugo nuo tokių chuliganų. Viliamės, kad žmonės taps sąmoningesni. Jeigu pabandytų ne plėšti lipdukus su QR kodais, o juos nuskenuoti, tikrai būtų daugiau naudos“, – sako G. Laurinavičiūtė.
P. Židonio nuotraukos
