Po renovacijos šildymas nebe toks baugus

Kelintus metus po daugiabučio namo renovacijos skaičiuojantys gyventojai jau džiaugiasi, kad jų šildymas tapo dvigubai taupesnis.

Nors mokesčius taip pat lemia tiekėjo įkainiai, orų kaita bei pačių žmonių rūpestingumas, sąskaitos į atnaujintus pastatus plaukia tikrai mažesnės.

Atvėsus orams daugiabučių gyventojai kaip išganymo laukia savo būstams centralizuotai tiekiamos šilumos. Tik džiaugsmą dažnam temdo baimė dėl laukiančių naujo šildymo sezono sąskaitų.

Būsto energijos taupymo agentūros specialistai nuolat kartoja, kad reikia bijoti ne naujų šilumos tiekėjo įkainių, bet skylių savo name. Renovacija gali išgelbėti nuo tokių bėdų. Mat šilumos brangumui daugiausia įtakos turi jos suvartojamas kiekis.

Panevėžio šilumininkai taip pat pritaria, kad šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl daugiabučiams namams šildyti suvartojamą šilumos kiekį lemia pastatų būklė.

Apskaičiuota, kad šilumos energijos nuostoliai pastate pasiskirsto taip: pro sienas prarandame apie 38 procentus, pro langus – 26, pro stogą – 11 procentų šilumos. Tad jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą. Tai vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

Sumažėjo per pusę

Panevėžio šilumininkai, lygindami atnaujintų ir dar nerenovuotų daugiabučių namų šilumos suvartojimą, patikino, kad pastarųjų sąskaitos būna daug didesnės.

Antai 2017 metų sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,1 laipsnio šalčio. Tuo metu Panevėžio mieste Prekybos gatvės 3 (22 butai) namo 60 kv. m buto šildymo išlaidos siekė 81,60 Eur. O tokio pat dydžio renovuoto Prekybos gatvės 5 namo 60 kv. m buto šildymas kainavo 48 eurus.

Nerenovuotame Molainių gatvės 96 (45 butai) name 60 kv. m buto gyventojai tuo pačiu laiku už šildymą turėjo mokėti 57,60 Eur, o renovuoto Molainių gatvės 98 namo tokio pat dydžio buto – 34,20 Eur.

Panašių pavyzdžių galima rasti ne vieną ir ne du. Su tuo sutinka ir Vitalija Valkūnienė, vadovaujanti aštuonioms miesto daugiabučių namų bendrijoms.

Dvi bendrijos gyvena renovuotuose pastatuose ir, pirmininkės teigimu, šių gyventojų mokesčiai nuo kitų bendrijų mokamų skiriasi beveik per pusę.

„Anksčiau buto šeimininkas už šildymą mokėdavo po 40–50 eurų per mėnesį, o po renovacijos jo išlaidos yra apie 30 eurų. Prisideda tik apie 15 eurų namui atnaujinti imtos paskolos įmoka. Tačiau nepasiturintiems gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, renovacijos išlaidas padengia valstybė“, – sakė V. Valkūnienė.

Todėl dabar, anot jos, visi renovuotų namų gyventojai patenkinti pokyčiais. Itin pagerėjo ir jų gyvenimo kokybė – savininkams nebereikia kęsti 16 laipsnių šilumos, ji siekia ir 24 laipsnius.

Tačiau pašnekovė akcentuoja ir tai, kad siekiant gero rezultato labai svarbus kompleksinis pastatų atnaujinimas. Esą vien kepurės ir palto kelintą dešimtį stovinčiam namui nepakanka.

Tokį patarimą gyventojams duoda ir šilumos tiekėjai. Šilumos sąnaudas dar būtų galima mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus, automatizuojant šilumos punktą. Šiems darbams taip pat priklauso valstybės parama.

Džiaugiasi renovacijos privalumais

Dėl sutaupytos šilumos po renovacijos džiaugiasi ir Vilties gatvės 16 daugiabučio namo pirmininkė Aleksandra Vilkienė. Ji jau daug metų kruopščiai stebi, kaip šis namas vartoja šilumą, ir tokius duomenis žymisi bendrijos sąsiuvinyje.

„Atnaujinus stogą, sienas, pakeitus langus mūsų namas ėmė labiau taupyti šilumą. Jei mums būna per šilta, galima reguliuoti savo butų radiatorių temperatūrą. Taip pat yra skaitikliai, kurie padeda sekti šildymo išlaidas“, – kalbėjo bendrijos vadovė.

Jos duomenimis, šiam pastatui iki renovacijos per vieną šildymo sezoną reikėdavo nuo beveik 3600 iki 5000 kWh, priklausomai nuo žiemos temperatūros svyravimų. 2015 metais atnaujinus 48 butų pastatą šis rodiklis nukrito iki 2400–2500 kWh.

„Niekas jau nebesigaili ir nebepriekaištauja dėl namo renovacijos. Mūsų šilumos suvartojimas sumažėjo per pusę“, – tvirtino A. Vilkienė.