Specialiai iš Sumų, Ukraina
Prieš du mėnesius Ukrainos įsiveržimas į rusijos Kursko regioną buvo netikėtas tiek pačiai maskvai, tiek Vakarų sostinėms.
Kyjivas vylėsi, jog toks armijos galios pademonstravimas paskatins vakariečius duoti daugiau ginklų, o Kremlių – derėtis dėl taikos.
Taip tačiau nenutiko. Rusija paspartino puolimą Donbase ir Kurske sutelkė 45 tūkstančius karių.
Tai trigubai daugiau, nei yra įsiveržusių ukrainiečių, todėl ekspertai abejoja, ar šiems pavyks Kurske ilgai išsilaikyti.
Nuo pasienio per 30 kilometrų nutolusiame 260 tūkst. gyventojų turinčiame Sumų mieste šnibždamasi, jog Kurske situacija itin sunki. Baiminamasi, jog maskva šiam miestui gali skaudžiai keršyti už praradimus Kurske.
Prasidėjus Kursko operacijai, Sumų apšaudymai dvigubai padažnėjo. Okupantai naikina energetikos objektus, apšaudo ligonines, senelių namus, mokyklas, traukinių stotis. Dar blogesnė padėtis arčiau pasienio esančiose gyvenvietėse, kurios dėl padažnėjusių bombardavimų baigia pavirsti niekieno žeme, vadinamąja pilkąja zona. Virš šimto kaimų gyventojams buvo nurodyta evakuotis į Ukrainos gilumą, ten pat iš Sumų perkelti visi vaikų namai.
Kariškių tiek pat kiek civilių
„Spėju, Sumų miestas ateityje nunyks. Jame liks vien karinė bazė bei keliolika tūkstančių žmonių. Darbą rasti jau iki karo nebuvo lengva. Ukrainai paskelbus nepriklausomybę ir užsidarius SSSR rinkai, visi didieji fabrikai žlugo, o per karą išsikėlė ir dauguma naujų gamyklų. Verslininkai bijo, kad net pasirašius taiką su rusija šioji vėliau vėl puls. Baiminamasi ir to, jog keršydama už Kursko operaciją maskva gali įsakyti subombarduoti Sumus kaip Charkivą. Aš su žmona planuoju iš čia nešdintis“, – kalbėjo taksistas Viktoras, griežtai atsisakęs fotografuotis.
Su tokia nuomone nesutiko regiono kultūrinį gyvenimą aprašančio tinklalapio „Cukr“ redaktorė 26-erių Vladyslava Guseva. Ji tvirtina nei pati, nei jos bičiuliai iš Sumų bėgti neplanuojantys.
Anot jos, nors dalis gyventojų ir įmonių iš miesto pasitraukė, tačiau į jį atsikraustė kiti, kuriasi naujos įmonės ir panikos čia nėra.
Savaitę pagyvenęs Sumuose panikos ir aš nepajutau, nors oro pavojaus sirenos gaudė dažnai, o kelias paras teko gyventi be elektros, vandens, interneto. Kartą dingus elektrai įstrigau lifte. Be to, kvėpuoti teko labai užterštu oru dėl apylinkėse pleškančių gaisrų. Šių pagausėjo, nes per priešo apšaudymus užsidega išdžiūvusios žolės, nuo jų – medžiai, namai. Gatvėse kariškių beveik tiek pat kiek ir civilių. Gyventojų mieste nesumažėjo, nes išvykusius pakeitė kariškiai ir atvykėliai iš pafrontės kaimų.
Nusitaikė į mokyklą
Apie didėjančią baimę gyventi Sumuose kalbėjo statybos technikumo direktorė Vitalija Chamyšanska. Į technikumą atskriejusi „Iskander“ raketa sugriovė naujausią mokyklos pastatą. Laimei, niekas nežuvo, nors greta esančiame bendrabutyje gyvena trisdešimt studentų – vaikų namų auklėtinių. Pastarieji ir toliau čia liko, tačiau nuo to laiko miega bendrabučio rūsyje, o praktiniai užsiėmimai studentams vyksta dirbtuvių rūsyje.
„Bomba atskrido pusę aštuonių vakare, dauguma mokinių jau buvo pavakarieniavę ir nuėję į bendrabutį, aš su keliais dar sėdėjau mokyklos valgykloje. Parkritome ant žemės, paaugliai ėmė klykti, bet atsipirkom tik subraižymais nuo dūžtančio stiklo. Visi gyvename baimėje“, – kalbėjo direktorė.
Per šį sprogimą nuo skeveldrų nukentėjo ir kitoje gatvės pusėje esanti cerkvė, mokyklos teritorijoje stovintis paminklas Antrojo pasaulinio karo partizanui.
Kodėl iš mieste esančių septynių technikumų subombarduotas buvo būtent šis, lieka mįslė. Gal dėl to, jog technikumas yra Sumų mikrorajone arčiausiai rusijos.
Šis iki karo vadinosi Kursko, o prieš dvejus metus buvo pervadintas į Pergalės. Tokiu pačiu vardu pervadinta ir Kursko gatvė, vedanti tiesiai į šį rusijos miestą. Ant dalies namų kabo nauji pavadinimai, o ant dalies liko senos lentelės su užrašu „Kursko prospektas“.
Šia gatve pavažiavus kelis kilometrus matyti ekskavatoriai, kasantys gynybinius apkasus, už jų nesibaigianti virtinė vadinamųjų drakono dantų – cementinių trikampių, turinčių sustabdyti priešo tankus. Tai viena iš naujų gynybinių miesto linijų.
Įtaria išdavikus
Pačiuose Sumuose nematyti tiek griuvėsių, kiek jų yra Charkive, Chersone ar Kramatorske.
Visgi pašonėje vykstanti Kursko operacija Sumų gyventojams kelia didelę įtampą, juolab kad regionas turi pačią ilgiausią sienos su rusija atkarpą Ukrainoje.
Tiek civiliai, tiek kariškiai Sumuose nekalbūs. Anot jų, šiame mieste dominuoja rusakalbiai, turintys giminių anapus sienos, todėl niekuo negalima pasitikėti.
Mano atvykimo į Sumus dieną dvi raketos pataikė į Šv. Pantelemono ligoninę – užmušė dešimt žmonių, ligoninės darbuotojų bei pacientų.
Ligoninės direktorius pareiškė manantis, kad gydymo įstaigą bombarduoti nurodė išdavikai, sužinoję, kad jame gydomi Kursko mūšiuose sužeisti ukrainiečiai kariai.
Miesto centre esančiose kapinėse įrengtoje Didvyrių alėjoje pristigo vietos žuvusiems kariams, todėl keliskart didesnė alėja įrengta užmiestyje esančiose kapinėse. Ten teko išgirsti širdį veriančią 57-erių Lenos Kučevol raudą – vienturtį 36 metų sūnų Oleksejų neseniai palaidojusi mama raudodama glostė žuvusiojo nuotrauką.
Trūksta ir ginklų, ir žmonių
Paramos fondo „Mira Help“ vadovas Igoris Marčenka tvirtino, jog pirmus karo metus Sumams didžiausią paramą tiekė lietuviai. Pačias didžiausias siuntas atgabeno Olego Šurajevo fondas „1K.lt“. Jis pristatė paramos už 3,5 milijono eurų, ir beveik pusė krovinių atiteko Sumams. Šiuo metu parama iš visų šalių yra sumažėjusi.
Dažnas sutiktas kariškis dėkojo Lietuvai už paramą ir jos prašė daugiau.
Labiausiai įsiminė Kurske rusijoje kovojančio vyresniojo seržanto Vadimo pasakojimas.
„Dalis mūsiškių kovoja Kursko srityje, dalis prie Pokrovsko, abiejuose ruožuose sunku, daug sužeistų, daug žuvusių. Blogiausia, jog negaunam karių papildymo. Mano padalinyje 80 vyrų, tačiau į mūšį eina tik 23, nes kiti sužeisti. Be to, vienuolika žuvo, keturi dezertyravo, o naujus atsiuntė tik du karius. Pagal nuostatus po trijų kovos mėnesių padalinys turi vykti poilsio, tačiau maniškiai jau pusę metų fronte be rotacijos, visi pervargę, pikti. Tuoj prasidės lietūs, nukris lapai ir reikės daugiau maskuojamųjų tinklų, o jų neturim, jei galit, atvežkit iš Lietuvos ir tinklų, ir mašinų, antidronų“, – kalbėjo 32 metų karys.
