Eglė Pilkauskaitė (11 kl.)
„Spalio mėnesį su drauge planuojame per gimtadienį atidaryti mano piešinių bei tapybos darbų parodą. Esu baigusi Dailės mokyklą, tad kūrimas, kaip gyvenimo būdas, – jau seniai yra mano dalis. Savo kūrybą esu skaičiusi Panevėžio literatūrinėje žiemoje ir Lietuvos rašytojų sąjungoje mokinių „Poezijos pavasarėlyje“. Dalis eilėraščių yra išleisti 2016m.„Jaunųjų kūrėjų almanache 2016“.
Augustui
Kodėl nepadainavai
man jūros?
Kodėl neleidai
tavo balso
įkvėpti į tyliai
pūvančius plaučius
Kodėl bangas
rašai ant rankų
Kodėl miegi kampe
ant palangės
kai šaukia tave
į namus
Tu neverk
Tik neverk
Nerašyk sau ant rankų
Kada nors
bus lengviau
Pamatysi.
***
Simui
Man atrodo
Kad nedaug
Man liko
Jaučiu
Kad tavęs
Aš nepavysiu
***
Supavasarėjo,
tad Liudas Vasaris
surūkė žiedų.
***
Likimas
Atėjai kareivio žingsniu
toks drąsus, nors dar neprašytas.
Nelauktas, lyg mažas jūreivis,
išsidrėbęs ties namo krantu.
Jūros gale mėnulis nukrito,
paskendo, kojom apžergęs visus.
Dainavau tau dainas nerašytas,
kol plaukei tu ateivių laivu.
***
Pamilk mane lyjant rugsėjui
Po šieno kupeta
Arba virš jos
Arba nemylėk,
Jei nemoki.
Jei nenori, gali
Nemylėt.
***
Laikas namo.
Lūpdažiu paliečiau
tau kaktą.
Ne raudonos lūpos,
mėlynos ant veido liko.
Už apykaklės
pribėriau sniego.
Suvalgyk, kol dar
neištirpo.
Pririnksiu tau
šermukšnių raudonų.
Suvėręs karolius,
grįši namo.
Matyt, ten šilčiau.
***
82 kilometrai meilės
Kaip nuo Velžio iki Samantonių
Kaip atstumas, kurį reikia
Nueiti pėsčiam
Jei nori iki manęs prisikasti
82 kilometrai minčių srauto
Kuriuo perduodu tau savo sapnus
Kaip ilgi apmąstymai, kurių per dieną
Pas tave daugiau
Nei per visą kažkieno gyvenimą
***
Vieną rytą numegsiu tau tiltą,
medžiais ir uogom dabintą.
Vieną dieną nunersiu tau kojas,
jos bus ilgos, išpuoštos aguonom.
Vieną vakarą pasiūsiu tau veidą,
nes lig šiol tikro veido nerodei.
Kada nors supinsiu ir paltą,
kad bent kartą gražus sau atrodytum.
***
Kailio paukštis
Kodėl tau nestudijavus
herbologijos?
Gysločiais gydytum
mano sielos žaizdas.
Gvazdikais mintis man
apglėbtum,
Eteriniais aliejais man
trintum rankas.
O paskui patręštum
man dūšią,
Kad ten nebebūtų
taip tuščia.
Gabrielė Pagirytė (11 kl.)
„Lankau žurnalistų būrelį, esu mokinių parlamento narė ir solistė. Pavasarį dalyvavau Lietuvos rašytojų sąjungos organizuotame mokinių „Poezijos pavasarėlyje“. Laisvalaikiu patinka skaityti knygas ir klausytis muzikos. Taip pat man labai patinka biologijos ir chemijos pamokos. Savo ateitį ruošiuosi sieti su biomedicinos mokslais. Kūryba man yra būdas išreikšti savo jausmus, mintis ir emocijas.“
Praeities ilgesys
Ilgiuosi aš ilgų vakarų prie bedugnės jūros ošiančių krantų,
Ilgiuosi tavęs ir saulėlydžio gaisrų, kai kasdieną laiką mes leidome kartu.
Ilgiuosi vėl tobulų sapnų, kurie rutina virto su tavimi sykiu.
Ilgiuosi visko, kas buvo brangu, bet šiandieną jau to aš nebeturiu.
Ilgiuosi jausmo, kurį jaučiau, kai tąsyk pirmą kartą supratau,
Kad be tavęs daugiau nebegaliu ir be proto karštai tave aš myliu.
