Piliulė nuo vienatvės – dienos centras senjorams

Žengia pirmuosius žingsnius

Gyvenimo saulėlydis gali būti visoks. Baisiausia, kai jį lydi vienatvė, įkalinanti namuose.

Tačiau Panevėžio ir Panevėžio rajono senjorai jau turi vaistų nuo vienatvės – dienos centrą „Senjorija“.

Buvusiame vaikų darželyje Katinų kaime veikiantis, neseniai pirmąjį gimtadienį paminėjęs dienos centras „Senjorija“ laukia visų senjorų, kurie nori turiningo laiko, nuoširdžių pokalbių prie kvapios arbatos puodelio ar vitamino C visai dienai suteikiančio juoko bendraamžių būryje.

Socialines globos paslaugas teikiančio centro direktorė Vita Budreckienė pasakoja, kad mintis įkurti tokią įstaigą jai kilo matant, kokie mūsų senjorai vieniši.

Kad ir kaip būtų, seni žmonės yra be galo prisirišę prie savo namų, ne visi ryžtasi gyvenimo saulėlydį sutikti senelių namuose. O toks centras, kur senjorai leidžia dienas, o vakare parvyksta į savo namus, yra būti puiki alternatyva.

„Užsienyje tokie centrai labai populiarūs, o Lietuvoje jie žengia dar tik pirmuosius nedrąsius žingsnius. Bet tikiu, kad ateityje tokių paslaugų tik daugės“, – neabejoja V. Budreckienė.

Šiuo metu centre lankosi septyni senjorai. Iš viso jis gali priimti dešimt lankytojų. Kaip pažymi V. Budreckienė, beveik visi klientai ilgai svarstė, ar pabandyti bent praverti „Senjorijos“ duris, o išdrįsę labai džiaugiasi.

„Mūsų visuomenėje tokie dienos centai senjorams dar yra naujovė, tad ir patys žmonės žiūri galbūt kiek nepatikliai. Senoliai ilgai nesiryžta čia užsukti, bet tai padarę lieka ilgam. Čia randa ne tik užimtumą, bet ir bendrystę. Pastebime, kad senjorus į centrą atveda ne senatvė, o vienatvė“, – pasakojo V. Budreckienė.

Bendraamžių būryje

Dienos centrą lankantys senjorai atviravo, kad jų senatvė iki ateinant į „Senjoriją“ išties buvo slegianti: pasaulis apsiribodavo pro namų langą matomu vaizdu.

Dar kitiems sunku pritapti savo vaikų namuose, į kuriuos turėjo persikelti nebegalėdami pasirūpinti savimi.

Kaip pažymi įstaigos direktorė, neretai senolių vaikai emigravę svetur ar gyvena kituose miestuose. O jeigu ir netoliese, dažnas gyvena savo gyvenimą, turi šeimą, darbus, rūpesčių ir dėl pašėlusio gyvenimo tempo senstantiems tėvams negali tiek daug laiko ir dėmesio skirti, kiek šiems norėtųsi. Tačiau dienos centre pasimiršta ne tik ligos, negalavimai, bet ir vienatvės slogučiai.

„Centre senjorai randa draugų, gali su kitais pasidalyti patirtimi, džiaugsmais ir vargais, jeigu reikia, ir pasiguosti“, – pasakojo V. Budreckienė.

Be to, toks centras – ir didžiulis pagalbininkas šeimoms, kai senjorams dėl tam tikrų sveikatos bėdų  reikalinga nuolatinė priežiūra.

Artimieji gali būti tikri, kad dienos centre globotinis bus pavalgęs, laiku išgers vaistus ar išėjęs pasivaikščioti nepamirš kelio į namus.

„Norisi, kad mūsų senjorai neužsidarytų namuose, nebūtų vieniši, turėtų kuo įvairesnės turiningos veiklos, o ir artimiesiems toks centras būtų didelė pagalba, nuimtų dalį rūpesčių“, – tvirtina V. Budreckienė.

Kitoks gyvenimo saulėlydis

„Senjorijoje“ veiklos veja viena kitą. Jos lankytojai stiprina ne tik fizinę sveikatą mankštindamiesi ir vaikščiodami gamtoje, bet ir dalyvauja protų mūšiuose ar mąstymą skatinančiuose žaidimuose, gali užsiimti įvairiais kūrybiniais rankdarbiais ar terapijomis.

Šiemet centre atsirado net ir nedidelis daržas bei šiltnamis, lankytojai sodina daržovių ir jas prižiūri. Po tokių darbų geriausia atsipalaiduoti sensoriniame kambaryje ar tiesiog pavargusias rankas įmerkti į parafino vonelę. Dienos centre niekada netyla senjorų klegesys ir juokas ir netgi skamba dainos.

„Senjorija“ teikia ir pavėžėjimo paslaugas – centrą lankančius senjorus kiekvieną rytą atsiveža tiek iš miesto, tiek ir iš rajono, o vakare parveža į namus. Centre jų laukia pusryčiai ir pietūs. Jeigu reikia, pagal gydytojų nurodymus duodami vaistai.

Be to, senjorų veiklas dienos centre iš daliesi finansuoja Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės – patiems senjorams ar jų artimiesiems tereikia kreiptis į savo seniūniją ar savivaldybės Socialinių reikalų skyrių.

Kiek reikės prisidėti, priklauso nuo senjoro gaunamos pensijos dydžio, tačiau suma nėra didelė, lyginant su lankomosios priežiūros įkainiais. Be to, mokama tik už dienos centre praleistas dienas.

„Artimiesiems tikrai brangiau pirkti į namus ateinančios slaugės ar socialinės darbuotojos paslaugas, nei senolį leisti į „Senjoriją“. O ir buvimas kartu su bendraamžiais, aplinkos pakeitimas, turiningos veiklos visai kitomis spalvomis nuspalvina gyvenimo saulėlydį. Čia atvykę senjorai supranta, kad senatvė gali būti kitokia“, – sako V. Budreckienė.