Panevėžio lopšelis-darželis „Puriena“ jau šešioliktąjį rudenį nustebina praeivius akį traukiančiais floristinių kilimų raštais.
Į tradicinį kūrybinį plenerą „Gamtos spalvos“ įsitraukia ne tik „Purienos“ bendruomenė – vaikai, tėvai ir pedagogai, bet ir kitos miesto švietimo įstaigos. Šių metų plenero tema – „Žuvys“.
Darželio direktorė Zita Kuncienė pasakoja, kad idėjas plenerui siūlo ir jį organizuoja suburta darbo grupė.
„Jau esame kūrę labai įvairiomis temomis – paukščių, sapnų, pasakų. Šiemet nusprendėme imtis povandeninio pasaulio“, – teigė direktorė.
Šiais metais floristinius kilimus kūrė dalyviai net iš 20-ies miesto lopšelių-darželių ir dviejų progimnazijų.
Kūrybos procesas
Pasiruošti plenerui pradedama dar vasarą. Darbo grupė parengia maketus ir viziją. Vaikai piešia būsimo kilimo eskizus, idėjomis prisideda ir tėvai. Be to, jie padeda surinkti gamtinę medžiagą.
Pilni maišeliai gėlių, grūdų, burbuolių galop virsta spalvingais kilimais.
Antradienį jau nuo ankstyvo ryto Kniaudiškių gatvėje prie „Purienos“ darželio šurmuliavo iš viso miesto susirinkę kilimų kūrėjai.
Lopšelio-darželio „Žilvinas“ auklėtoja Zita Stakėnienė pasakojo, jog šiame projekte įstaiga dalyvauja daug metų. Šiemet kilimą komponavo su darželį lankančio vaiko mama Gabriele.
„Su vyresniais vaikais kilimus kuriame kartu, bet šiais metais mano grupėje yra trejų metų vaikai, todėl padeda tėvai“, – kalbėjo auklėtoja.
Visus dalyvių sukurtus kilimus vertina komisija.
Atsižvelgdami į kompozicijų meniškumą, komisijos nariai kiekvienam darbui suteikia individualias nominacijas, pavyzdžiui, „Puriausias kilimas“, „Nuostabiausias kilimas“, „Elegantiškiausias kilimas“, „Žaismingiausias kilimas“, „Kruopščiausiai išaustas kilimas“, „Romantiškiausias kilimas“ ir kt.
Griežtos taisyklės
Plenero dalyviams galioja aiškios taisyklės.
Jose nurodyta, kad renkant gamtinę medžiagą kilimams draudžiama laužyti medžius, plėšyti samanas ar kitaip niokoti gamtą.
Kilimo elementai negali būti aukštesni nei 20 cm. Visos medžiagos dėliojamos ant specialios plėvelės, kad nepažeistų žolės.
Pasibaigus plenerui, dalyviai patys surenka panaudotas medžiagas: augalai keliauja į žaliųjų atliekų konteinerius, vaisiai ir grūdai – į Panevėžio gamtos mokyklą kaip gyvūnų pašaras.
Edukacinė patirtis
Pasak Z. Kuncienės, tokia veikla vaikams yra ne tik kūrybinė patirtis, bet ir pamoka apie ekologiją bei gamtos pažinimą.
„Kai vaikai kartu su tėvais renka giles, šermukšnius ar kitas medžiagas, jie mokosi atpažinti augalus, susipažįsta su rūšiavimu ir ekologija“, – teigė „Purienos“ vadovė.
Plenero dalyvių „išausto“ 21 floristinio kilimo alėją ant pievelės šalia „Purienos“ lopšelio-darželio, Kniaudiškių g. 57, panevėžiečiai galės apžiūrėti iki rugsėjo 23 dienos.
G. Kartano nuotraukos
