Už sandarius langus ar saugumą ir ramybę turinčias
užtikrinti šarvuotas duris apvalią sumelę pakloję panevėžiečiai ne visada lieka
patenkinti naujaisiais būsto patobulinimais. “Durys ir langai – statybos
produktai, o ne kasdienės vartojamosios prekės, todėl jiems keliami ypatingi
reikalavimai, apie kuriuos pirkėjai mažai žino”, – teigė Valstybinės ne maisto
produktų inspekcijos vyresnysis inspektorius Petras Bučiūnas. Mūsų miesto
gyventojai pretenzijas dėl nekokybiškų durų ar langų inspekcijai reiškia ne taip
jau retai, tačiau ši institucija gali padėti tik nedaugeliui, mat pigiais
gaminiais susigundę pirkėjai negali pasakyti, kur ir pas ką pirko duris ar langus, o nurodytais telefonais niekas nebeatsiliepia.
Svarbiausia – popierinė sandorio dalis
P.Bučiūnas negailėjo patarimų panorusiesiems įsigyti kokybiškas duris ar pakeisti senus langus. Pasirodo, tai nėra taip paprasta, kaip kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vienas iš būtiniausių dokumentų, kurį privalo sudaryti pardavėjas ir pirkėjas, – sutartis. “Tai – ne formalumas, jei nėra sutarties, nebėra iš ko reikalauti atsakomybės”, – sakė vyresnysis inspektorius. Nereikia skubėti pasirašyti pardavėjo ar gamintojo pakištą sutarties variantą – gali atsitikti taip, kad per neapdairumą pirkėjas paskelbs nuosprendį sau, mat langų ir durų pardavėjai, kaip ir dauguma prekybininkų, sutartyse kalba tik apie pirkėjo pareigas, o jo teisėms vietos paprastai nebeužtenka. “Pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti aptarta viskas, kas aktualu pirkėjui: gaminio kokybė, kaina, spalva, nes žodiniai pažadai gali likti tik pažadais”, – perspėja P.Bučiūnas.
Neseniai į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistus kreipėsi panevėžietė, įsigijusi šarvuotas duris. Moteris tikino: su gamintojais buvo sutarta, jog durys bus su garso izoliacija, kad nesigirdėtų iš laiptinės sklindančio triukšmo. Naujuoju pirkiniu ji džiaugėsi neilgai – durys naujos, tačiau triukšmo nė kiek nesumažėjo. Tada pirkėja pradėjo minti gamintojų ir įstaigų slenksčius, įrodinėdama, kad žodinis susitarimas dėl papildomų reikalavimų durims vis tik buvo. “Šiai panevėžietei pasisekė, nes durų pardavėjai neišsižadėjo duoto žodžio ir klaidą sutiko ištaisyti, nors tai raštiškai nebuvo užfiksuota”, – pasakojo vyresnysis inspektorius.
Pasirodo, tai – ne vienintelis dokumentas, kurio iš langų, durų pardavėjų gali ir turi pareikalauti pirkėjas. Parduodantieji šiuos gaminius, pirkėjų paprašyti, turi pateikti langų ir durų bandymų protokolus. Statybos produktai turi būti išbandyti – patikrintas jų patikimumas, saugumas. Jei negali parodyti bandymų protokolų, nedelsiant reikia ieškoti kito pardavėjo, nes prekė, neturinti šių svarbių dokumentų, – nieko verta, o ją pardavusi firma neprisiima atsakomybės už jos kokybę.
Sumaniusieji savo namuose pakeisti senus langus nė nežino, kaip svarbu stiklo paketo kokybė, todėl retas langų pirkėjas iš pardavėjų reikalauja stiklo paketų kokybės sertifikato. Paketams turėtų būti naudojamas selektyvinis stiklas, o ar gamintojai neapgaudinėja, padės įsitikinti sertifikatas. Nepasidomėjusieji kokybe rizikuoja vietoj šilto ir ilgaamžio selektyvinio stiklo paketo įsigyti nieko vertą ir po pusmečio vėjus į namus leidžiantį.
“Visiems statybos gaminiams taikoma penkerių metų garantija, jei ji mažesnė – tai jau pažeidimas”, – pabrėžė P.Bučiūnas. Garantinio rašto taip pat reikia reikalauti – geranoriškai pardavėjai jį retai kada pasiūlys. “Pirkėjas turi teisę gauti gaminio atitikties deklaraciją, tada gamintojas prisiima visą atsakomybę už savo prekės kokybę”, – teigė vyresnysis inspektorius. Deja, apie tokio dokumento egzistavimą ir apie savo teisę jį gauti pirkėjai nė nežino. “Statybinės organizacijos, pirkdamos langus, duris, kitas statybines prekes, atitikties deklaracijos reikalauja visada – apsidraudžia nuo galimų nemalonių netikėtumų. Pavieniai pirkėjai apie tokią teisę nežino, taigi ir neprašo, o pardavėjas, aišku, ir nesiūlo”, – pasakojo P.Bučiūnas.
Verčiami gaudyti vėją laukuose
Tik turintieji visus išvardytus dokumentus gali tikėtis, kad nekokybiškus langus, duris pardavę gamintojai ištaisys klaidas. “Paaiškėjus, kad įsigyti gaminiai nekokybiški, pirmiausia reikia kreiptis į pardavėjus, o neradus bendros kalbos, atvykti į Ne maisto produktų inspekciją. Dabar žmonės elgiasi atvirkščiai – per mus stengiasi derėtis su brokdariais”, – pabrėžė vyresnysis inspektorius. Deja, šios institucijos specialistai – ne visagaliai, padėti broko prisipirkusiems panevėžiečiams dažniausiai bejėgiai, nes jokių dokumentų, patvirtinančių, jog langai ar durys pirkti būtent pirkėjo nurodytoje vietoje, dažniausiai nėra.
Pirkti nelegaliose dirbtuvėse pagamintus langus ar garažuose nemokšiškai suvirintas šarvuotas duris susigundo ne vienas. Labai jau viliojamos tokių gaminių kainos. Garsios bendrovės pigiausias šarvuotas duris gali pasiūlyti už 900 litų, o garaže besidarbuojantis nelegalas neva tokias pat duris parduos už 600 litų. Ir nesvarbu, kad po mėnesio jos gali tapti nebenaudojamos arba, kaip pasakojo vyresnysis inspektorius, tiesiog nukristi nuo vyrių – sukelti pavojų aplinkiniams. “Kaltų dėl tokios situacijos nėra – “meistriuko” ir pėdos ataušusios. Tokių nusivylusių pirkėjų apsilanko inspekcijoje ne vienas ir ne du. Apie gamintoją jie žino tik tiek, kad jo vardas Jonas ar Petras, ir kyšteli ant popiergalio užrašytą mobilųjį telefoną. Galime ir atsisakyti padėti, tačiau bandome prisiskambinti nurodytais telefonais – dažniausiai niekas neatsiliepia. Jei ir atsiliepia, nauda menka – norinčiųjų pripažinti, kad gamino ir pardavinėjo nekokybiškas duris, neatsiranda, o įrodymų, galinčių brokdarius priremti prie sienos, – jokių”, – apie patiklių pirkėjų vargus pasakojo P.Bučiūnas.
Šiais metais tik keturi iš viso būrio į Ne maisto produktų inspekciją besikreipusiųjų panevėžiečių turėjo langų ar durų pirkimą patvirtinančius dokumentus, o kiti, patikėję pardavėjų garbės žodžiu, liko apgauti. “Jei jau taip atsitiko, belieka savo teisybę įrodinėti teisme. Tačiau tai – ilgas ir varginantis procesas, prireiks būrio liudytojų, galinčių patvirtinti, kad nekokybišką gaminį žmogus pirko būtent toje įmonėje”, – aiškino vyresnysis inspektorius.
Gundymų įsigyti pigesnį gaminį mūsų mieste apstu. Tik vieną plastikinį langą išgalėjusi įsidėti panevėžietė buvo nustebinta montavimo darbus atliekančių garsios firmos darbininkų pasiūlymu langus kituose kambariuose sudėti už perpus mažesnę kainą. Vienintelė apsukruolių iškelta sąlyga – apie tai nieko neprasitarti bendrovės vadybininkui. “Pogrindiniai gaminiai pigesni, nes neatliekami jų bandymai, nereikalingi jokie sertifikatai ar kiti jų kokybę patvirtinantys dokumentai”, – sakė P.Bučiūnas.
Brokuotos duris atveria tik specialistai
Tai, kad nekokybiškos šarvuotos durys gali virsti rimtu išbandymu jų pirkėjui, patvirtino ir skubias užsikirtusių durų atidarymo paslaugas teikiantys specialistai.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai atidaryti užsitrenkusių durų važiuoja tik išimtiniais atvejais – kai joms užsitrenkus bute lieka mažas vaikas, ligonis. “Šarvuotos durys – problema. Joms atidaryti reikia daug laiko. Tad į butą patenkame kitais įmanomais būdais – pro langus ar balkoną”, – pasakojo PGT atstovė spaudai Vilma Vaiginytė. Jei grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nėra, į butą nebegalintiems patekti panevėžiečiams siūloma kreiptis į privačias bendroves, teikiančias tokias paslaugas.
Individualios įmonės savininkas Alvydas Širka teigia, jog į beviltišką padėtį patekusių panevėžiečių skambučių sulaukia gana dažnai. “Šarvuotas duris atidarome retai – tai pakankamai sudėtingas procesas”,- paaiškino įmonės savininkas. Jis neneigė, kad mieste yra kelios firmos, kurių gaminamos šarvuotos durys didelio pasitikėjimo nekelia. “Nenoriu joms daryti antireklamos”, – paprašytas pasakyti brokdarius teigė A.Širka. Beje, atidaryti šarvuotas duris – ne toks jau pigus malonumas. Meistrai už tai prašo iki 100 litų.
Prie “Panevėžio klevo” įsikūrusi raktų gamybos įmonės meistrai taip pat gali atidaryti neįveikiamas tapusias šarvuotas duris. “Nuolat skambina, vykstame kiekvieną dieną, štai ir dabar meistras išvykęs”, – teigė raktų gaminimo specialistas. Dažniausiai pasitaikantys tokių durų defektai – gamintojų brokas, prastos sklendės, nekokybiški, durų svorio neatlaikantys vyriai. Paprastas duris meistras atveria už 40 litų, o prie šarvuotų durų jis pluša tik gavęs 100 litų.
“Tiek durys, tiek į jas įdėta spyna privalo turėti garantiją, tik taip galima išvengti papildomų išlaidų”, – teigė P.Bučiūnas.
Skelbimų, siūlančių pirkti pigias šarvuotas duris, – daugybe. Tačiau juose nėra nei gamintojų, nei pardavėjų pavadinimų. Nurodytu mobiliuoju telefono numeriu paskambinusiai korespondentei buvo pasiūlytos “mažai naudotos šarvuotos durys su vokiška spyna” vos už 500 litų. Energingas vyriškis nepasakė adreso, kur gaminamos ar pardavinėjamos tokios durys. “Kam jums reikia, pristatysiu į vietą”, – paslaugiai aiškino pardavėjas. Pradėjus klausinėti Ne maisto produktų inspekcijos nurodytų dokumentų, vyriškis, riebiai nusikeikęs, trinktelėjo ragelį.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
