Per Skaistakalnį ves istorijos taku

Panevėžys gaivina Skaistakalnio parko istoriją.

Dar 19-ame amžiuje šalia dvaro įkurtame parke turėtų atsirasti naujas jo traukos akcentas – dvylikos meninių stotelių takas.
Bendro Lietuvos ir Latvijos projekto lėšomis įrengtose stotelėse bus pasakojama parko ir svarbiausio jo akcento – Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos istorija.

Tokioms stotelėms įrengti Panevėžio savivaldybės paskelbto viešųjų pirkimų konkurso sąlygose nurodoma, jog šios unikalios miesto vietos istoriją atveriantis projektas turėtų būti įgyvendintas iki kitų metų sausio pabaigos.
Kaip teigia J. Čerkeso sodyboje įsikūrusio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, parko lankytojai stotelėse savo mobiliaisiais įrenginiais nuskenavę QR kodą susipažins su šios unikalios miesto vietovės istorijomis.

Atranda turistai

Nors „Pragiedruliai“ duris lankytojams atvėrė tik praėjusių metų pavasarį, vadovės teigimu, šią vietą jau atrado turistai.
„Sulaukiame ir moksleivių, ir verslo atstovų grupių, ir pavienių, besidominčių šia vieta. Nors turime J. Čerkeso ekspoziciją ir lankytojams apie jį pasakojame, vis dėlto iš vyresnės kartos žmonių esame sulaukę komentarų, kad per mažai dėmesio skiriame istorijai“, – pasakoja G. Laurinavičiūtė.
Lankytojų poreikį sužinoti daugiau, pasak pašnekovės, bus stengiamasi patenkinti meninėse stotelėse pateikiant įdomių istorinių, ne visiems dar žinomų, faktų apie šią vietovę.
Šiuo metu aktyviai renkama medžiaga ir apie patį J. Čerkesą, apie jo sodybą lankiusius tarpukario Lietuvos šviesuolius. Informaciją numatyta pateikti trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir anglų.
G. Laurinavičiūtė tikisi, kad toks naujas maršrutas po Skaistakalnio parką bus įdomus ir vietiniams, ir atvykusiems.
„Tikimės, kad susipažinti su Panevėžiu atvykę turistai jame apsistos ne kelioms valandos, o pasiliks ir parai“, – viliasi „Pragiedrulių“ vadovė.

Vienas iš trijų dvarų

Skaistakalnio parkas su jame rekonstruota istorine poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba yra viena įdomiausių ir istoriškai turtingiausių traukos vietų mieste.
Šiam parkui pradžią davęs Skaistakalnio, arba Jasnagurkos, dvaras buvo vienas iš trijų dvarų, kurių teritorijas apima dabartinis Panevėžys.
Šalia šio dvaro baigiantis 19-am amžiui ir įkurtas Skaistakalnio parkas.
Toks dvarininkų užmojis veikiausiai buvo padiktuotas tuometės mados. Visoje Lietuvoje šalia dvarų kurti parkai, o jiems suformuoti netgi buvo kviečiami tuomečiai kraštovaizdžio meistrai iš užsienio. Tarp dvarininkų netgi vyko savotiškos varžytuvės, kurio parkas gražesnis, ištaigingesnis, turtingesnis iki tol Lietuvoje retų ar visai neregėtų augalų.

Traukė šviesuomenę

Ypač vaizdingoje vietoje, Nevėžio upės vingyje išsiplėtęs parkas per visą savo gyvavimo laiką buvo panevėžiečių poilsio ir renginių vieta. Tarpukariu čia vykdavo gegužinės, iš čia per visą miestą sklisdavo dainų švenčių aidai.
Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, poetas ir advokatas J. Čerkesas-Besparnis 1926 m. čia pasistatė modernų raudonų plytų namą.
Šeimininko „Pragiedruliais“ pavadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės.
Pas poetiškos sielos teisininką suvažiuodavo ne tik vietinė Panevėžio inteligentija. Meile savo įkurtam sodui garsėjusio Besparnio sodybą lankydavo poetai, muzikai – čia vykdavo kūrybos vakarai, virdavo intelektualų diskusijos. Čia itin mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi aktorė Unė Babickaitė.

Subjaurojo lėktuvų dirbtuvės

Keičiantis santvarkoms neliko paties Skaistakalnio dvaro, bet parkui ir J. Čerkeso sodybai buvo lemta atlaikyti istorinius kataklizmus.
Sovietmečiu patį gražiausią Panevėžio kampelį – istorinį Skaistakalnio parką subjaurojo gražiausioje jo dalyje įkurtos sovietinės kariuomenės karinių lėktuvų variklių remonto dirbtuvės.
Nepaisant, kad iš dirbtuvių sklido tepalų dvokas ir gausdavo jose išbandomi lėktuvų varikliai, Skaistakalnio parkas panevėžiečiams ir toliau asocijavosi su maloniu laisvalaikiui – čia buvo ir stadionas, ir plaukimo baseinas, ir sunkumų kilnojimo arena, ir tinklinio bei ledo ritulio aikštelės.
1953 m. pavasarį tuometė Panevėžio valdžia netgi paskyrė Skaistakalnio kultūros ir poilsio parko direktorių. Šiai vietai buvo numatytas sovietinės ideologės vaidmuo.
Parke planuota įrengti skaityklą, biblioteką. Vėliau jo vadovai sulaukė valdžios kritikos, kad čia buvusių patalpų nepritaikė bibliotekai, kad nepropaguojama tarybinė literatūra, vaizduojanti „paprastus tarybinius žmones, kurie komunistų partijos vadovaujami kuria komunistinę visuomenę“.
O šeštojo dešimtmečio pabaigoje tuomet dar vienintelis Panevėžyje Skaistakalnio parkas, kaip ir dar 193 šalies parkai, paskelbtas valstybės saugomu.
Nors 1972-aisiais jis rekonstruotas, parkas toliau skurdo. Pastaraisiais metais jis vėl sulaukė savo valandos – atnaujintas Skaistakalnis susigrąžino gamtos ir jaukumo salelės miesto centre vardą.

Atgaivinta po daugelio dešimtmečių

Sovietų okupacija itin skaudžiai smogė parko perlo – raudonplytės sodybos intelektualams šeimininkams. J. Čerkeso-Besparnio širdis neatlaikė žinios apie namo nacionalizavimą ir 1949 m. spalio 16-ąją jis staiga mirė savo „Pragiedruliuose“.
Miesto pasididžiavimu buvusiame name iš pradžių buvo apgyvendintos kariškių šeimos, o J. Čerkeso žmonai paliktas tik mažas kampelis. Ji vertėsi labai sunkiai, mirė 1959 metais.
Grožio ir kultūros oazę vienu mostu sunaikinęs sovietmetis šį Panevėžio perlą ilgam pavertė klaikios realybės liudytoju.
Ir tik po daugelio dešimtmečių „Pragiedruliai“ atgijo.
Nors senųjų sodybos nuotraukų liko nedaug, to pakako, kad būtų atkurtas vaizdas, koks ir buvo tuomet, kai Skaistakalnio parke stūksančioje sodyboje šeimininkavo pats J. Čerkesas-Besparnis.
Rekonstruotas raudonplytis mūrinis 160 kv. m pastatas pernai, kaip kadaise, tarpukariu, vėl atvėrė duris kultūros mylėtojams. Dabar jis saugomas kultūros paveldo objektas, čia vėl renkasi menininkai, kūrėjai, gimsta naujos tradicijos.