Panevėžio ambasadoriumi JAV tituluotas Aleksandras Smirnovas prieš metus tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu pusmaratonį Antarktidoje, birželį tą patį panevėžietis pakartojo Madagaskare, o neseniai parsivežė medalį iš didžiausios pasaulio salos, vieno atokiausių pasaulio kampelių – Grenlandijos.
„Panevėžys nėra tik miestas. Visų pirma tai charakteris – noras laimėti, būti pirmiems, labai stipriai išreikšta lyderystė. Didžiuojuosi, kad esu panevėžietis. Ir aš ne emigrantas – kokį Panevėžys mane išleido, toks ir likau: ta pati tarmė, tas pats charakteris“, – sako Majamyje (JAV) gyvenantis 39-erių Aleksandras Smirnovas, pernai paskelbtas Panevėžio ambasadoriumi.
Prieš 14-iolika metų užsidirbti svajonei – brangioms piloto studijoms – Aleksandras trims mėnesiams išvyko į Čikagą. Jei kas tuomet būtų parodęs jo ateitį, pats nebūtų tuo patikėjęs.
Panevėžyje dirbęs ugniagesiu, A. Smirnovas karjerą už Atlanto pradėjo nuo aukštalipio darbo, vėliau sukūrė sėkmingą verslą ir tik visai neseniai išpildė jaunystės svajonę – pilotuoja nuosavą lėktuvą.
„Man pasakysit – neįmanoma, aš nusijuoksiu – pažiūrim?“ – šypsosi Aleksandras.
Dabar jo ambicija – surinkti savotišką kolekciją: nubėgti pusmaratonius visuose septyniuose pasaulio žemynuose.
Ir, reikia pripažinti, jam liko nebe tiek ir daug.
Prieš metus tapęs pirmuoju lietuviu, laimėjusiu pusmaratonį (21 km) Antarktidoje, birželį tą patį panevėžietis pakartojo Madagaskare, o neseniai grįžo iš didžiausios pasaulio salos, vieno atokiausių pasaulio kampelių – Grenlandijos.
Iškelti savo miesto vėliavą
„Man nėra taip svarbu, kad esu iš Lietuvos. Daug svarbiau, kad iš Panevėžio“, – naujiems pažįstamiems aiškina A. Smirnovas.
Prieš 2,5 metų iš Čikagos persikraustęs gyventi į Majamį Aleksandras saugo Aukštaitijos sostinės vėliavą.
Ir apgailestauja įsikūręs bute, tad neturintis kur jos iškelti.
„Bet Čikagoje turiu didelį komercinį pastatą su didžiule vilkikų stovėjimo aikštele. Ten plevėsuos Panevėžio vėliava, kad ir amerikiečiai, ir visi kitataučiai ją matytų“, – nusiteikęs A. Smirnovas.
Ir graužiasi, kaip apmaudžiai nepagalvojęs Panevėžio vėliavos pasiimti vykdamas į pusmaratonį Grenlandijoje.
„Man pasakysit – neįmanoma, aš nusijuoksiu – pažiūrim?“
A. Smirnovas
Šioje ledo šalyje panevėžietis įsirašė į istoriją kaip pirmasis lietuvis, laimėjęs pusmaratonį.
„Maratonininkai gali iš manęs juoktis – 21 km nubėgau per 2 val. ir 6 sekundes“, – sako Aleksandras.
Tačiau bėgti Grenlandijoje ne visai tas pats, kas leistis bėgte į trasą Panevėžyje.
Kvapą gniaužianti kalnų ir ledkalnių panorama, neįtikėtinai grynas oras – tik viena, gražioji, varžybų pasaulio pakrašty pusė.
Kitoje pusėje poezijos kur kas mažiau: nuo ledynų pučiantis arktinis vėjas ir per stačias uolas vedanti akmenuota trasa.
Vis dėlto tokią įveikti ryžosi į pusmaratonį užsiregistravę maždaug 85 bėgikai iš įvairiausių pasaulio kampelių: Naujosios Zelandijos, Anglijos, Australijos, Danijos, Norvegijos ir kt. Ir vienintelis lietuvis tarp jų – Aleksandras.
Įveikti kalnus
Specialiai užsakytas lėktuvas iš Danijos sostinės Kopenhagos pusmaratonio ir maratono dalyvius atskraidino į Grenlandijos Kangerlùsuako gyvenvietę. Šioji turi apie 500 gyventojų ir svarbiausią Grenlandijoje oro uostą – pagrindinį salos transporto mazgą.
Čia sėdę į laivą keliautojai leidosi į Ilinanako gyvenvietę, kur jų laukė trasa ir vos kelios dešimtys vietinių gyventojų, besiverčiančių žvejyba bei medžiokle.
Prieš metus pusmaratonį Antarktidoje pirmajam įveikusiam A. Smirnovui, jau turinčiam patirties, kaip susitarti su organizmu, kai bėgant į kalną į veidą pučia iš kojų verčiantis 22 m/s vėjas, trasa Grenlandijoje pasirodė dar kietesnis riešutėlis.
Trasoje beveik nebuvo lygios vietos. Bėgimas labiau priminė kopimą į kalną ir leidimąsi nuo jo. Dėl itin sudėtingo reljefo ne veltui bėgikai trasą pavadino parkūro keliu.
„Jautėmės ne bėgikais, o kliūtis vieną po kitos įveikiančiais parkūrininkais“, – pasakoja A. Smirnovas.
Ir taip sudėtingas sąlygas bėgti dar labiau sunkino grenlandiškas šaltis. Nors termometro stulpelis rodė du laipsnius šilumos, dėl nuo ledynų pučiančio stipraus vėjo jutiminė temperatūra, spėja Aleksandras, galėjo būti gerokai žemiau -20-ies.
„Po finišo tepraėjus vos kelioms minutėms man iš šalčio pradėjo dantys kalenti, nors bėgant kūnas buvo įkaitęs“, – pasakoja A. Smirnovas.
Kelias dešimtis bėgikų už nugaros palikęs ir pirmasis finišavęs Aleksandras pripažįsta galėjęs pasiekti ir geresnį rezultatą, tačiau akmenuota trasa kopdamas per uolas nepastebėjo ženklo apsisukti ir nukūrė tolyn taip sau pridėdamas papildomus 1,5 kilometro sudėtingos distancijos.
„Bet vis tiek laimėjau. Iš 85-ių atbėgau pirmas ir vienintelis lietuvis, panevėžietis!“ – triumfuoja A. Smirnovas.
Ypatinga patirtis
Kelionė į Grenlandiją nebuvo tik maratonas.
Tai – atsivėrusi galimybė tapti unikalios Grenlandijos gamtos dalimi ir patirti jos įspūdingą grožį.
Bėgikų ekspedicija Grenlandijoje truko 8-ias dienas.
Visą tą laiką jiems organizuotos išvykos po salą, aplankytos gyvenvietės, salos sostinė Nuuka su vos 15 tūkst. gyventojų, tačiau turinti ir universitetą.
Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, maratono ir pusmaratonio dalyviams paskaitas apie ekologiją skaitė pasaulyje garsūs lektoriai: Jamaikos sprinterio, greičiausio pasaulio žmogaus Juseino Bolto asmeninis fotografas – vieno iš universitetų Škotijoje lektorius, Harvardo universiteto profesorius, nubėgęs 105 maratonus.
Neeiline gyvenimo patirtimi pasidalijo buvęs parašiutininkas iš Prancūzijos. Kadaise jam besifilmuojant „Nike“ reklamai ir šokant nuo skardžio parašiutas iki galo neišsiskleidė ir parašiutininkas patyrė sunkią traumą. Po jos atsigavęs pajuto aukščio baimę. Po tokio gyvenimo lūžio persikraustė gyventi į Grenlandiją ir joje skaičiuoja jau 17-us metus, dirba jį samdančiuose žvejybos laivuose.
Vis dėlto, sako Aleksandras, didžiausią ir nepakartojamą įspūdį paliko žmogaus nepaliestos gamtos grožis: fjordai, kalnai, ledkalniai, Šiaurės pašvaistė.
Dalelę Grenlandijos panevėžietis parsivežė namo – kišenėje telpantį akmenuką. Tokių lauktuvių sau Aleksandras parsiveža iš kiekvienos kelionės.
Laimėti arba nualpti
A. Smirnovas pasakoja nė neplanavęs leistis į nuotykį ledo šalyje.
Tokia mintis kilo birželį sugrįžus iš Madagaskaro, kur taip pat pirmasis įveikė pusmaratonį. Tiesa, Afrikoje Aleksandras pergale pasidalijo su vietiniu bėgiku – vienas kitam padavę rankas žingsnis į žingsnį draugiškai kirto finišo liniją.
Panevėžietis neslepia: šį kartą jo norą nugalėti, atbėgti pirmam nuslopino Afrikos realybė. Su juo lenktyniavęs skurdžios šalies bėgikas avėjo paprasčiausias vyriškas sunešiotas basutes.
Ir liko išties laimingas, kai po varžybų Aleksandras jam padovanojo sportinius batelius bei sportinę aprangą.
A. Smirnovas pasakoja intensyviai bėgiojantis vos metus. Tam startą davė pernai pavasarį laimėtas pusmaratonis Antarktidoje. Jam intensyviai ruošęsi bėgikai iš pačių įvairiausių žemės kampelių negalėjo patikėti, kad lietuvis į jų gretas pateko visiškai atsitiktinai ir net nesitreniravęs aplenkė būrį patyrusių varžovų. Antarktidos maratono sensacija tapęs panevėžietis šypsosi: jis – labai ambicingas, todėl organizatorių sprendimas tokiam nepasiruošusiam neleisti bėgti viso maratono tapo įkvėpimu parodyti, kad nėra iš kelmo spirtas.
„Taip troškau laimėti, kad nuolat sukosi mintis: arba pusmaratonį atbėgsiu pirmas, arba krisiu be sąmonės ir tegul mane išveža į ligoninę“, – prisimena Aleksandras.
Nuo tos saldžios pergalės bėgimas jam tapo tarsi narkotikas, be kurio negali praleisti nė dienos.
Trys mėnesiai virto ilgais metais
A. Smirnovas svarsto: ne tik bėgant pusmaratonius, bet ir gyvenimo iššūkiams jį įkvepia panevėžietiškas užsispyrimas.
„Mokykloje nebuvau geras mokinys, net žemiau vidutinioko. J. Miltinio gimnazijos direktorius buvo labai laimingas, kai aš baigiau. Bet mano noras būti lyderiu nuolat augo ir tebeauga“, – sako Aleksandras.
Jaunas vaikinas dirbo gaisrininku Panevėžyje, žaidė futbolą ir svajojo apie piloto licenciją.
Tokia ugniagesio svajonė atsimušė į gyvenimišką prozą: poros metų studijos būtų kainavusios 85 tūkst. litų.
„Tokie pinigai man atrodė iki Mėnulio ir atgal. Išvykau į Čikagą užsidirbti. Galvojau, tuoj užsidirbsiu ir grįšiu. Pirmi metai JAV buvo beprotiškai sunkūs, bet dabar matau, kad viskas išėjo tik į gera“, – svarsto pašnekovas.
Įsidarbinęs aukštalipiu, Aleksandras gyveno ant ratų – važinėjo per valstijas. Toks darbas panevėžietį tiesiog vežė. Jo ir kolegos, taip pat lietuvio, tandemas demonstravo geriausius rezultatus įmonėje, o atlyginimas nuolat augo.
„Laikui bėgant pavargau nuo tų kelionių, apsistojau Čikagoje ir sukūriau savo logistikos verslą. Kaip tikras lietuvis – sėdau ant fūros. Vienu metu mano įmonė turėjo 100 vilkikų. Toks verslas tik iš šalies atrodo paprastas, bet jis kainuoja labai daug streso. Jei kas būtų pasakęs, kaip bus sunku, tam nebūčiau ryžęsis. Bet džiaugiuosi ir tokia patirtimi“, – pasakoja 12 metų šiame versle sukęsis A. Smirnovas.
Oro keliu iš JAV į Panevėžį
Prieš pustrečių metų panevėžietis apsisprendė dar kartą gyvenimą pasukti kita kryptimi. Nekilnojamuoju turtu JAV ir Lietuvoje besiverčiantis Aleksandras iš Čikagos persikraustė kur šilčiau – į Majamį, įgijo piloto licenciją ir nusipirko lėktuvą.
Po tiek metų pagaliau išpildęs seną svajonę A. Smirnovas prasitaria turintis planą ateinantį pavasarį nuosavu lėktuvu iš JAV parskristi į Panevėžį ir sparnais iš aukštai pamojuoti, anot jo, patiems geriausiems pasaulyje žmonėms – panevėžiečiams.
Aleksandras ne tik užsiima verslu. Gyvendamas JAV remia įvairius gimtojo Panevėžio sporto renginius, organizuoja sporto stovyklas vaikams. Pernai jauniesiems sportininkams organizavo ir finansavo mokomąją treniruočių stovyklą JAV.
Gyvenimas be socialinių tinklų
Gyvenimą pavertęs nuotykiu, pasaulį išmaišęs ir galybę idėjų turintis Aleksandras veikiausiai būtų vienas populiariausių influencerių, jei ne viena sąlyga.
Jo profilio nėra jokiuose socialiniuose tinkluose. Nežiūri Aleksandras ir televizoriaus.
„Kai JAV kam nors pasakau, kad socialiniuose tinkluose manęs nėra, dažniausiai nustemba: tai kas tu esi? Bet aš nemanau, kad tai geras laiko praleidimo būdas“, – įsitikinęs A. Smirnovas.
Jo nuomone, daug produktyviau laiką praleisti su knyga. Aleksandras per metus perklauso apie 140 audioknygų, dar apie 10 perskaito.
„Aš gyvenu ne nuo 8 iki 17 val., o visą parą. Su manimi sunku eiti koja kojon. Šiandien aš čia, rytoj – jau kitame pasaulio kampe. Žmogus gailisi dėl praeities, išgyvena dėl ateities, o šiandieną pamiršta. O geriausia diena bet kam – investicijoms, darbui ar meilei – yra šiandien. Ir ne mes turime gyventi dėl svajonių, bet tegul svajonės gyvena dėl mūsų“, – sako A. Smirnovas.
