Per miestą veda bronziniai žmogeliukai

Panevėžio muziejininkų idėja miesto erdvėse apgyvendinti jo istoriją pasakojančius bronzinius žmogeliukus įgauna pagreitį. Po kelių mėnesių mieste turėtų atsirasti jau trečias toks personažas.

Jau dviejose Panevėžio vietose akis traukia simpatiški bronziniai žmogučiai – maždaug 30 centimetrų aukščio skulptūrėlės.

„Panevėžiškis raktininkas“ įkurdintas prie seniausio miesto pastato Kranto gatvėje, o „Panevėžiškis verslininkas“ – J. Urbšio gatvėje.

Šios skulptūrėlės ne tik atkartoja autentiškas detales, bet ir pasakoja miesto istoriją – prie jų pritvirtintas QR kodas leidžia sužinoti daugiau.

Šios idėjos autorė Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė pasakoja, kad šiuo metu jau pajudėję ir trečiosios skulptūrėlės sukūrimo darbai. Jai rastas ir rėmėjas, ir skulptorius.

Pasak vedėjos, dabar svarstoma, ką šįkart turėtų simbolizuoti būsimoji skulptūrėlė.

Planuojama ją pažymėti miesto ar valstybiniais ženklais.

A. Šablinskienė teigia, kad labai norėtųsi trečiąja skulptūrėle miestą papuošti iki rugsėjo, kai Panevėžys švęs 522-ąjį gimtadienį.

Pirmąsias dvi skulptūrėles kūrė Vytautas Tallat-Kelpša, tačiau, anot idėjos autorės, į šį procesą norima įtraukti kuo daugiau menininkų.

Nors trečiajai jau rastas skulptorius, kol kas jo pavardė neatskleidžiama.

Siekiant darbų vientisumo, pagrindiniai akcentai bus išlaikyti – skulptūrėlės medžiagiškumas, aukštis ir pan. Taip pat ir reikalavimas, kad naujas veikėjas bylotų kokią nors miesto istoriją.

A. Šablinskienė pasakoja, kad nedidelis žmogeliuko aukštis pasirinktas neatsitiktinai.

Mat tokių akcentų mieste norima kuo daugiau, o didesnės skulptūros erdves perpildytų ir gerai neatrodytų.

„Norisi, kad tos skulptūrėlės būtų šalia mūsų, bet nerėžtų akies“, – paaiškina muziejaus atstovė.

Sunki pradžia

A. Šablinskienė neslepia, kad pradžia, kol šis projektas pajudėjo, buvusi sudėtinga – užtruko apie porą metų.

Projektas teiktas ir Kultūros ministerijai, tačiau gauti jam finansavimo nepavyko.

Pirmąsias dvi skulptūrėles finansavo privatūs rėmėjai.

Visgi Kraštotyros muziejus ketina dar kartą kreiptis į Kultūros ministeriją tikėdamasis gauti lėšų projektui tęsti.

A. Šablinskienė tikisi, kad tokia skulptūrėlė ateityje atsiras ir prie Kraštotyros muziejaus.

„Pats muziejus saugo, pasakoja miesto istoriją, šįmet minime jo jubiliejų – šimtmetį“, – priežastis muziejų pagerbti ir į jį užsukti kviečiančiu bronziniu žmogeliuku vardija A. Šablinskienė.

Skulptorius V. Tallat-Kelpša yra sukūręs ir eskizą žmogeliuko, pasipuošusio aukštaitiška pintine juosta, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Manoma, kad toks akcentas labiausiai tiktų muziejaus prieigose.

Šis skulptorius sukūrė ir dar vienos skulptūrėlės eskizą. Jai vieta planuojama Laisvės aikštėje prie Panevėžio apylinkės teismo.

Čia įkurdintas žmogeliukas neštų akmenį.

Toks kodas turi keletą reikšmių: prie teismo tarsi bandoma nuridenti akmenį nuo širdies, o kita prasmė – istorinė. Būtų pasakojama Laisvės aikštės, kuri iš pradžių buvo grįsta akmenimis, istorija. Kada šis kūrinys išvys dienos šviesą, irgi dar nežinoma.

Rėmėsi istorinėmis detalėmis

A. Šablinskienė sako, kad šis bronzinių žmogeliukų projektas neturi pabaigos.

Muziejus ragina panevėžiečius siūlyti idėjas ar tapti rėmėjais.

Anot pašnekovės, toks žmogeliukas galėtų sėdėti ar stovėti ant laiptų ar tilto turėklų, kur nors žingsniuoti, važiuoti ar veikti kažką kita.

„Esame labai skirtingų žmonių ir vietų miestas, todėl ir jo akcentai gali būti labai įvairūs“, – tvirtina A. Šablinskienė.

Ji džiaugiasi, kad pirmosios dvi mieste pastatytos skulptūrėlės neliko panevėžiečių nepastebėtos. Kranto gatvėje šalia seniausio Panevėžio pastato, buvusio Upytės pavieto teismų archyvo, stovintis „Panevėžiškis raktininkas“ simbolizuoja miesto atvėrimą, archyvų svarbą ir istorinės atminties išsaugojimą. Jis – lyg miesto vartų sargas, saugantis seniausio Panevėžio pastato paslaptis.

Šis 1614 metais statytas Upytės pavieto archyvas yra seniausias išlikęs archyvo pastatas visoje Lietuvoje ir svarbus šalies kultūros objektas. Iš pradžių jis buvo skirtas teismo byloms saugoti, o dabar – Kraštotyros muziejaus dalis, kurioje galima susipažinti su miesto istorija.

Vasaros pradžioje J. Urbšio gatvėje atidengta ir skulptūrėlė „Panevėžiškis verslininkas“.

Šioji sukurta remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, kaip kadaise atrodė, ką vilkėjo verslininkai. Ji įprasmina Panevėžio verslumo dvasią ir ilgametį ryšį su prekybos ir amatų tradicijomis.