Į vakar posėdžiavusios miesto Tarybos Etikos ir
procedūrų komisijos darbotvarkę buvo įtraukta komisijos pirmininko rinkimas ir
panevėžiečio pensininko Juliaus Šilinio skundo nagrinėjimas. Mat buvusį
komisijos pirmininką konservatorių Julių Dautartą išrinkus į Seimą, ji liko be
vadovo. Iš pradžių buvo nuspręsta, kad nesant komisijos pirmininko posėdžiui
laikinai vadovaus vyriausias jos narys Vladas Kensgaila, bet paskui kolegos
nutarė, kad jis yra pats moraliausias, t.y. ir pats tinkamiausias eiti komisijos pirmininko pareigas.
Išrinko garbingiausią
Miesto vicemerui Petrui Luomanui į Etikos ir procedūrų pirmininko postą pasiūlius V.Kensgailą, pastarasis teigė savęs šiame poste neįsivaizduojantis, tačiau tuojau pat pridūrė anksčiau kelerius metus vadovavęs Lietuvos aviacijos garbės teismui ir net teisęs G.Šurkų, taigi turėdavęs gerai įsigilinti į teisinius ir moralinius aspektus. Politikas ir garsus aviatorius samprotavo, kad nagrinėti kolegų poelgius nėra malonus užsiėmimas, tačiau, jo teigimu, visiems geras nebūsi.
V.Kensgailos kandidatūrą palaikė Kęstutis Gudas, Algirdas Blažys, o Povilas Vadopolas konstatavo, kad jis yra ne tik vyriausias komisijos narys, bet ir garbingas, patirties turintis žmogus. Visiems komisijos nariams pritarus naujojo komisijos pirmininko kandidatūrai V.Kensgaila dar spėjo pasiteirauti, kas teis, jei jis pats nusižengs, tačiau atsakymo nesulaukė.
Stebėtojų tarybos kompetencija
Prieš pradedant svarstyti Vilties gatvėje gyvenančio J.Šilinio skundą – pensininkas piktinosi UAB “Panevėžio gatvės” direktoriaus Petro Giedriko elgesiu – Tarybos sekretoriato mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Viktoras Trofimovas informavo komisijos narius, kad Savivaldybei pavaldžios uždarosios akcinės bendrovės vadovą skiria ir atleidžia įmonės stebėtojų taryba, todėl tik ji turi teisę svarstyti direktoriaus poelgius. V.Trofimovas siūlė politikams tik išklausyti skundo (nes jis skirtas Etikos ir procedūrų komisijai) esmę, tačiau jį nagrinėti perduoti bendrovės stebėtojų tarybai.
J.Šilinis savo skunde nurodė, kad jam teko kreiptis į “Panevėžio gatvių” bendrovės direktorių P.Giedriką, tačiau jis dėl didelio užimtumo nesiteikė pusantros valandos priimti, o sekretorė laukti išprašė į koridorių. Pareiškėjo įsitikinimu, jau vien tai rodo, kad direktorius žmonėms nejaučia elementarios pagarbos, o koks vadovas – tokie ir pavaldiniai.
Keistų vadovą
“Kitą dieną aš atvykau pas Petrą Giedriką ir jį sutikau prie išėjimo,- savo skunde rašo J.Šilinis.- Kai aš paklausiau, kaip mano reikalai dėl kapvietės, ponas Giedrikas pasakė, kad aš esu kapviečių vagis ir grobikas. Tai rodo neišprusimą ir kaip jis neatitinka vadovo statuso. Tai mane labai įžeidė ir pažemino savo elgesiu. Nejaugi negalima parinkti ir paskirti tinkamo vadovo, kuris sugebėtų žmoniškai elgtis su interesantais, o nesijaustų kaip koks “lordas”, iš aukštai žiūrintis į eilinį žmogų.
Todėl prašau jus apsvarstyti pono P.Giedriko elgesį, kad ateity elgtųsi žmoniškai, o ne kaip “gyvulys”. Ir aš manau, kad tokiems vadovams ne vieta vadovauti įstaigoms. Daugiau tiktų šluoti Panevėžio gatves”.
Dokumentų neturėjo
Panašiai santykius su P.Giedriku J.Šilinis aiškino ir komisijos posėdyje. Pensininkas tikino, kad Ramygalos gatvės kapinėse yra palaidoti jo tėvai. Šalia jų kapvietės yra laisva kapvietė, kurioje anksčiau buvo palaidota garbi miesto mokytoja, bet prieš daugelį metų ją vaikai perlaidojo Kaune. J.Šilinis teigė daugelį metų prižiūrėjęs kapvietę ir, nusprendęs joje pasistatyti sau paminklą, kreipęsis į kapinių meistrę. Ji patarusi kreiptis į kapines prižiūrinčios “Panevėžio gatvių” bendrovės vadovą. Kaip teigė J.Šilinis, kai jis reikalo esmę išdėstė P.Giedrikui, šis jį apšaukęs kapvietės vagiu ir grobiku.
A.Blažys sakė tik iš spaudos žinantis, kad J.Šilinis užėmė laisvą kapvietę ir nusprendė joje pasistatyti paminklą, tačiau pensininkas aiškino, kad tą kapvietę prieš dvidešimt penkerius metus jam skyrė tuometis vykdomasis komitetas. Vyriškis jam neįtikusį P.Giedriką apibūdino iš aukšto žiūrinčiu lordu ir teigė, kad taip su gyvuliais nesielgiama, kaip kad kartais žmonės elgiasi su žmonėmis.
Kaip elgėsi, taip ir pavadino
P.Luomanui pasakius, kad skunde “Panevėžio gatvių” direktorius prilygintas gyvuliui, J.Šilinis atkirto: “O kaip kitaip pavadinsi, jei taip elgiasi. Kitaip nebeišeina, kaip tik savo teismą padaryti. Einu aštuntą dešimtį, o dar turiu kariauti”. P.Vadopolui pasiteiravus, ar pareiškėjas turi kokį nors dokumentą, patvirtinantį teisę į kapvietę, J.Šilinis prisipažino jokių dokumentų neturintis, tačiau teigė, kad yra kapviečių registracijos žurnalas, kurio jam niekas nerodo.
Išdėstęs visus argumentus, J.Šilinis pridūrė, kad kapinėse tvarkos nėra. Anot jo, vienoje vietoje buvo pieva, tačiau kažkas prieš pusantrų metų privežė juodžemio ir pasistatė paminklą. Vyriškis tvirtino komisijai ir žiniasklaidai galįs parodyti aibę tuščių kapviečių. J.Šilinis pareikalavo atsakymo raštu. Beje, pernai išeidamas iš Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio, kuriame dėl kapvietės skyrimo gavo neigiamą atsakymą, jis taip trinktelėjo durimis, kad net sienos sudrebėjo.
Vagimi ir grobiku nevadino
P.Giedrikas komisijai dievagojosi J.Šilinio vagimi ir grobiku nevadinęs, nors jis panašiai ir elgiasi. “Panevėžio gatvių” bendrovės direktorius teigė, kad jį pareiškėjas koneveikęs, tačiau jis sakė dėl to neįsižeidęs, nes kartais panašiai elgiasi neigiamą atsakymą gavę interesantai. “Tarybiniais laikais kapinėse buvo paliktas plotelis, kuriame buvo laidojami aktyvistai, vykdomojo komiteto nariai, revoliucionieriai, Aukščiausiosios tarybos deputatai,- pasakojo P.Giedrikas.- Tais laikais šeimyninei kapvietei buvo skiriamas 4,50 m pločio sklypas, tačiau dauguma imdavo 2,40 m pločio. Mažesnį sklypą pasiėmė ir Šilinis. Dabar jis pretenduoja į laisvą kapvietę, kurioje buvo palaidota nusipelniusi mokytoja”.
Gyviems kapvietės neskiriamos
Dabar, pasak P.Giedriko, Ramygalos gatvės kapinės iš dalies uždarytos ir galima laidoti tik esamose kapvietėse. Bendrovės direktorius užtikrino, kad juridinio pagrindo skirti laisvą kapvietę J.Šiliniui nėra. Be to, kapvietė neskiriama žmogui esant gyvam. P.Giedrikas prisiminė, per per ilgametę jo darbo praktiką tik kartą kapvietė buvo skirta gyvam socialistinio darbo didvyriui, jis pasistatė paminklą, jame iškalė žvaigždę. Bendrovės direktorius sakė, kad dėl minėtos kapvietės J.Šilinis jau kreipėsi į miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komitetą, Vyriausybės atstovą L.Alesionką, Seimo kontrolierius, žmogaus teisių gynėjus, Prezidentūrą, tačiau iš visur gavo neigiamus atsakymus.
Etikos ir procedūrų komisija, išklausiusi J.Šilinio ir P.Giedriko argumentus, nusprendė perduoti skundą svarstyti UAB “Panevėžio gatvės” stebėtojų tarybai. Ji ir spręs, ar bendrovės vadovas interesantą pavadino kapviečių vagimi bei grobiku ir ar jis nusižengė etikoms normoms.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
