Elektroninės pažymių knygelės, plintančios didmiesčių
švietimo įstaigose, Panevėžyje kol kas nėra populiarios. Mokyklų vadovų
tvirtinimu, didžiausia problema, trukdanti įdiegti naujausias technologijas, –
pinigai. Nors, direktorių teigimu, elektroninis dienynas švietimo įstaigai gali
kainuoti net 30 000 litų, V.Žemkalnio gimnazijoje jam teprireikė kelių šimtų.
Mokiniai nesidžiaugia
V.Žemkalnio gimnazija – pirmoji mieste, įdiegusi elektroninio dienyno programą. 11-12 klasių mokinių tėvai, įvedę slaptažodį, internetu galės sužinoti vaikų lankomumo ir pažangumo rezultatus. Mokyklos direktorius Artūras Totilas tikisi, kad kitais mokslo metais šia programa galės naudotis ir žemesnės klasės. Kadangi elektroninės pažymių knygelės veikia dar tik dvi savaitės, anot gimnazijos vadovo, kol kas internetinius adresus pasiėmę ne visi tėvai. “Vaikams jų nenorime duoti, kad nenutekėtų informacija, todėl laukiame ateinančių tėvų”, – teigė A.Totilas.
Direktoriaus tvirtinimu, elektroninis dienynas ypač naudingas profilinėse klasėse besimokančiųjų tėvams. Kadangi 11-12 klasių mokiniai neturi tradicinių pažymių knygelių, tėvai ne visada operatyviai gauna informaciją apie vaikų pasiekimus. “Dabar internetu galės bet kada pasižiūrėti, kaip mokosi ir lanko jų vaikai”, – pabrėžė A.Totilas. Įstaigos vadovas neslėpė, kad jau girdėti šia naujove nepatenkintų mokinių atsiliepimų – ne visiems paranku, kad tėvams informacija taps lengvai prieinama.
Padėjo kolegos
A.Totilo tvirtinimu, elektroninio dienyno programos įdiegimas mokyklai kainavo tik 500 litų. “Sakantieji, kad tokie dalykai brangūs, gal nežino, kad galima rasti ir pigų variantą. Mes patys elektroninėmis pažymių knygelėmis domėjomės jau prieš 2-3 metus, bet tuomet programos įdiegimas, kainavęs apie 10 000 Lt, mums būtų buvęs per brangus”, – kalbėjo direktorius. Jo teigimu, pasinaudota kolegų patirtimi – elektroninio dienyno programą gimnazijoje atvažiavęs įdiegė ją parengęs Kuršėnų gimnazijos pedagogas.
Nors pedagogams, atsiradus elektroniniam variantui, darbo padaugėjo – tenka pildyti ir įprastąjį, ir elektroninį dienynus, direktorius įsitikinęs, kad sunkumų tai nesukelia. “Papildomo didelio darbo tikrai nėra – savaitės pažymiams įvesti pakanka 30 min. penktadienį. Kol kas iš mokytojų neteko išgirsti, kad tai sukeltų problemų. Elektroninius dienynus įsivedusios Vilniaus, Šiaulių, Kauno švietimo įstaigos. Manome, kad jie pasiteisins ir pas mus”, – patikino A.Totilas.
Laukia vieningos sistemos
Kitos miesto švietimo įstaigos apie naująsias technologijas, padedančias bendradarbiauti su tėvais, kol kas tik svajoja. “Seniai galvojome diegti elektroninio dienyno programą, tačiau tai susiję su nemažais pinigais, todėl susilaikėme. Jei mokykla turėtų papildomų lėšų, galėtume ir patys susikurti. Švietimo ir mokslo ministerija buvo paskelbusi, kad visoms mokykloms diegs bendrą elektroninio dienyno programą, todėl nusprendėme taupyti pinigus ir laukti”, – tvirtino J.Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Dyburienė. Pavaduotoja pabrėžė, kad ši sistema – respublikinė problema. “Kaip dabartiniai dienynai, taip ir elektroniniai visoms mokykloms turėtų būti bendri. Jiems įvesti reikia vieningos programos”, – įsitikinusi L.Dyburienė.
5-osios vidurinės mokyklos direktorius Antanas Doniela elektroninį dienyną pavadino kol kas tik gražia mokyklų saviveikla. “Toks dalykas turėtų būti juridiškai įteisintas, bet, kiek žinau, Švietimo ir mokslo ministerija to dar nėra padariusi”, – kalbėjo direktorius. Jo nuomone, švietimo įstaigoje turėti du dienyno variantus – papildomas darbas pedagogams. “Dabar mums privalomas valstybinis dokumentas – rašytinis dienynas. Neturiu moralinės teisės reikalauti, kad mokytojai iš jo informaciją perkeltų dar į elektroninį”, – akcentavo A.Doniela. Direktorius pabrėžė, kad už elektroninį dienyną jis yra tuo atveju, jei nebebus dabartinio popierinio dokumento. “Į šią naujovę žiūriu teigiamai, bet turi likti vienas dienynas – ne abu”, – mano mokyklos vadovas.
Stabdo dideli pinigai
“Vyturio” vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Rima Taurozienė teigė, kad jų įstaiga informaciją apie naująją elektroninio dienyno sistemą gavo dar praėjusiais metais, tačiau jį diegti mokykla neturi lėšų. “Problema ta, jog niekas nesirengia mokykloms jos finansuoti, o patys tam neturime lėšų. Labai brangu ir programą įsigyti, ir sukurti kompiuterinį tinklą. Aišku, toks elektroninis dienynas būtų labai patogus, nebent mokytojams atsirastų papildomo darbo”, – svarstė R.Taurozienė.
Trūkstant lėšų prieš metus gauto pasiūlymo įdiegti elektroninio dienyno programą atsisakė “Minties” vidurinė mokykla. Direktoriaus Egidijaus Samo teigimu, ji švietimo įstaigai būtų kainavusi apie 30 000 litų. “Neturime tiek lėšų”, – tvirtino mokyklos vadovas.
Mokykloms teks palaukti
Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Gintaras Vaskela prognozuoja, kad elektroninis dienynas mokyklose turėtų pradėti veikti dar po kelerių metų. “Švietimo ir mokslo ministerija mano, kad ši programa reikalinga, bet lazda turi du galus – platinama mokyklose vieninga elektroninė įranga turi derėti su kitomis, pavyzdžiui, mokinių duomenų baze”, – teigė G.Vaskela. Anot jo, jei elektroninis dienyno variantas pasiteisintų, būtų galima pagalvoti ir apie popierinio dienyno atsisakymą, tačiau kol kas tai lieka tik teorija. “Programinė įranga turi būti apsaugota nuo įsilaužimų. Čia didžiausia problema yra elektroninis parašas. Kas atsakys, jei gudrus vaikas įsilaužęs pakeis pažymius?” – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, vienas iš variantų diegiant elektroninius dienynus gali būti savivaldybių ar pačių mokyklų iniciatyva. G.Vaskelos teigimu, šiais metais masiškesnis elektroninių dienynų programos diegimas gali prasidėti po poros metų.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. A.Totilo teigimu, elektroninis dienynas patogus ir pedagogams, ir mokinių tėvams.
