Nors Panevėžyje daugėja iniciatyvų, skirtų žmonių su negalia judėjimo galimybėms gerinti, jų atstovai atkreipia dėmesį, kad pokyčiai ne visada iki galo apgalvoti.
Net ir atnaujintose erdvėse kartais paliekama kliūčių, kurios judantiems su vežimėliais tampa rimtais barjerais kasdieniame gyvenime.
Seno keltuvo neliko
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji bibliotekoje išardytas du dešimtmečius tarnavęs keltuvas.
Šis, keldavęs nuo registratūros iki trečio aukšto, pasak direktorės Gretos Kėvelaitienės, paseno tiek morališkai, tiek techniškai ir pradėjo gesti.
„Netgi esame turėję atvejų, kai užkėlę žmogų nebegalėjome jo nuleisti, nes keltuvas užstrigo“, – pasakoja direktorė.
Pasak G. Kėvelaitienės, žinodama savo silpną vietą, biblioteka stengėsi didesnius renginius organizuoti pirmo aukšto patalpose.
Senasis keltuvas galėjo kelti iki 150 kg. Direktorės teigimu, šiuo metu daug asmenų su negalia naudojasi elektriniais vežimėliais, kurie sunkesni nei įprastiniai. Tad naujojo keltuvo keliamoji galia sieks nuo 225 iki 300 kg.
Įrengs tris
Bibliotekoje numatyta įrengti tris keltuvus.
Vieną vietoje senojo, kelsiantį nuo pirmojo iki trečiojo aukšto, ir dar du, kelsiančius ten, kur iki šiol judėjimo negalią turintys lankytojai net negalėdavo patekti.
Pasak G. Kėvelaitienės, keltuvas atsiras iš antrojo aukšto į menų skaityklą ir klubų erdves trečiajame.
Dar vienas bus įrengtas nuo pirmojo aukšto į pusrūsį, kad skaitytojai galėtų pasiekti dalykinio abonemento fondus.
Pasak direktorės, anksčiau ten buvo tik saugykla, tad keltuvo nereikėjo, tačiau jau kurį laiką erdvė atverta ir skaitytojams.
Pasak G. Kėvelaitienės, lėšų trims keltuvams įrengti – beveik 53 tūkst. eurų – bibliotekai skyrė Kultūros ministerija. Pagal sutartį darbai turės būti baigti iki lapkričio.
Praėjusį penktadienį pradėti senojo keltuvo ardymo darbai.
„Kadangi daug pjaustymo ir geležies ardymo, negalėjome aptarnauti skaitytojų. Kai bus įrengiamas naujas keltuvas, triukšmo bus mažiau. Tikimės, jog tuo metu galėsime aptarnauti skaitytojus arba leisime naudotis kitais laiptais“, – mano direktorė.
Savivaldybė atsivers ir turintiesiems negalią
Keltuvų, liftų jau atsiranda ir kitose miesto įstaigose.
Naujas liftas bus įrengiamas Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre, Panevėžio rajono savivaldybėje ir pan.
Pastarosios administracijos direktorius Edmundas Toliušis tvirtina, kad liftu Savivaldybėje bus galima naudotis jau netrukus. Pasak jo, prie jo dirbo net trys rangovai: vieni statė šachtą, kiti montavo patį liftą, o treti rūpinosi apdaila.
„Planuojama, kad darbai bus baigti po mėnesio dviejų“, – sako administracijos direktorius.
Keltuvo asmenims su negalia kelti ieškoma ir Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai.
Tai bus daroma pasinaudojus europine parama.
Poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė sako, kad keltuvo reikia mažajame pastate, kur anksčiau dirbo greitosios medikai.
Kol nėra keltuvo, pasak direktorės, kai kuriems pacientams sudėtinga patekti į Psichikos sveikatos centrą.
Pagrindiniame poliklinikos pastate veikia ir liftas, ir keltuvas, įrengta ir speciali įvaža.
Kritika verslui
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša pripažįsta: turintiesiems judėjimo negalią patekti į valstybines ir savivaldybių įstaigas sąlygos gerėja.
„Smagi tendencija. Tai vyksta pastaruosius porą metų“, – pažymi J. Dumša.
Anot jo, būtų šaunu, jei tokią gerąją praktiką perimtų ir privatus verslas.
Pašnekovo teigimu, nebūtinai šie pokyčiai turi būti tokie brangūs. Kartais užtenka ir elementarių dalykų. Pavyzdžiui, vasarą mieste vienose lauko kavinėse staliukai sustatyti tiesiai ant trinkelių, kitur – ant žmonėms su judėjimo negalią neįveikiamų medinių pakylų.
„O užvažiavimo ant tų pakylų nebūna. Jeigu ir būna, ant jų neretai sukrautos kokios nors dekoracijos, kėdės, tad tenka prašyti, kad kas nors nukeltų“, – pasakoja J. Dumša.
Žmonėms su judėjimo negalia kol kas nepasiekiamas ir Panevėžio visuomenės sveikatos biuras Respublikos gatvėje.
„Dabartinėse jų patalpose vyksta įvairios veiklos, daug gerų renginių, skirtų sveikatai, bet ten patekti su vežimėliu neįmanoma“, – atkreipia dėmesį J. Dumša.
Panevėžio savivaldybė planuoja šią įstaigą perkelti į dabartines Socialinių pokyčių centro patalpas Kranto gatvėje, kurios pritaikytos turintiesiems negalią.
Iki galo neapgalvota
Nors Panevėžyje sutvarkyta ir tvarkoma daug viešųjų erdvių, J. Dumša pastebi, kad ne visada rekonstrukcijos detalės apgalvojamos iki galo.
Pasak J. Dumšos, šią vasarą atnaujinus Ramygalos ir Vilniaus gatvių sankryžą išryškėjo trūkumų.
„Pati gatvė nuleista šiek tiek žemiau, o borteliai liko aukštesni. Remontas gerai, bet svarbu, kad sprendimai būtų iki galo išdiskutuoti“, – pastebi jis.
Dėl to šioje sankryžoje neįgaliųjų vežimėlių naudotojams tapo sunkiau užvažiuoti ant šaligatvio. Tokių kliūčių patiria ne tik žmonės su negalia – nepatogu ir vyresniems, sunkiau judantiems pėstiesiems, mamoms su vežimėliais, paspirtukininkams, riedutininkams bei dviratininkams.
„Aplinka turi būti patogi visiems – ne tik neįgaliųjų vežimėlių vartotojams, bet kiekvienam, kuris kasdien juda mieste. O tie aukščio skirtumai tikrai nėra geras sprendimas“, – sako J. Dumša.
Panevėžietis atkreipia dėmesį, jog aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia nėra vien Aukštaitijos sostinės ar Lietuvos problema – tai iššūkis, su kuriuo susiduria visa Europa ir pasaulis.
