Krekenavoje kone prieš porą metų mįslingai dingusi memorialinė lenta, žymėjusi pastatą, kuriame sovietų saugumiečių kalinti ir kankinti kovotojai už Lietuvos laisvę, pagaliau atkurta.
Tačiau – beveik slapta. Atminties ženklas, liudijantis apie tautos kančią ir pasipriešinimą okupantams, pakabintas ne tik be iškilmių, bet, tarsi gėdijantis savo istorijos, sugrąžintas ne į senąją vietą, o į šešėlį, prie užkalto lango.
Toliau nuo akių
Anksčiau kabojusiai ant pastato fasado, dabar skausmingą tautos istorijos tarpsnį Krekenavoje žyminčiai memorialinei lentai parinkta šiaurinė jo pusė, vieta prie kartonu užkalto lango.
Kad ji vėl pakabinta, pripažino nepastebėjusi nė rajono Savivaldybės tarybos narė Angelė Pranaitytė, kurios iniciatyva rajono valdžiai teko pasirūpinti sugrąžinti istorinę atmintį.
Pamačiusi vietą, kurioje pritvirtinta naujoji lenta, apstulbusi politikė sako besiimsianti žygių, kad ji būtų perkelta ten, kur kabojo iki pradanginimo, ir vėl taptų viešai matoma.
Tautos kančių istorijai, pasak politikės, privalo būti parodytas deramas dėmesys.
Lentos teko paieškoti
Dar praėjusių metų rudenį Panevėžio rajono tarybos narė, konservatorė A. Pranaitytė atkreipė Panevėžio rajono valdžios dėmesį, kad Krekenavos miestelio centre, ant Bažnyčios gatvėje esančio namo nebėra atminimo lentos.
Įrašas joje skelbė, kad toje vietoje 1944–1954 metais veikė NKVD-MVD-MGB.
Čia kalinti ir kankinti kovotojai už Lietuvos laisvę.
Politikė ragino imtis skausmingą istorijos laikotarpį menančios lentos paieškų, o jos neradus – pagaminti tokią pat naują.
Senosios surasti išties nepavyko, tad Panevėžio rajono savivaldybei teko užsakyti naują.
„Dabar jau nebeatsimenu, kas man pasakė, kad lenta pagaminta ir pritvirtinta. Tačiau nuvažiavusi jos apžiūrėti senojoje vietoje neradau. Tik apėjusi pastatą pamačiau buvusią saugumo būstinę žyminčią lentą, pritvirtintą visai kitoje vietoje“, – stebėjosi A. Pranaitytė.
Politikė įsitikinusi: naujoji vieta parinkta tikrai netinkama. Atvykstantieji į Krekenavos centrą lentos nemato, vargu ar ją pamato ir einantieji nuo bažnyčios pusės.
Susidarė įspūdį, kad slepia
„Ankstesnioji lenta buvo iškilmingai atidengta 1999-aisiais. Turėjau vilčių, kad ir naujai pagamintoji bus taip pat iškilmingai atidengiama“, – teigė A. Pranaitytė.
Anot jos, istorinį faktą, kas pokariu vyko Krekenavoje, ypač svarbu žinoti jaunajai kartai. Tad į tokios memorialinės lentos atidengimo ceremoniją, Tarybos narės nuomone, svarbu pakviesti ne tiek politikus, kiek moksleivius, pedagogus.
„Bet lenta turi būti deramoje vietoje. Dabar ji pritvirtinta ten, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o pati siena apstatyta pastoliais. Man susidarė įspūdis, kad lenta sąmoningai paslėpta. Tarsi taip slėptume savo tautos kančių istoriją“, – atkreipė dėmesį A. Pranaitytė.
Pasak politikės, šiandienos geopolitinė situacija kaip tik įpareigoja išlikti budriems, žinoti, suvokti ir mąstyti, ką Lietuvai yra padarę okupantai.
Apie Bažnyčios gatvėje stovintį pastatą, kuriame veikusi saugumo būstinė, turėtų ką papasakoti ir pati A. Pranaitytė. Tame kalėjime kalinti jos artimieji.
Nemato skirtumo
Už paveldą atsakingas Panevėžio rajono savivaldybės specialistas Skirmantas Vertelka teigė, jog naujoji memorialinė lenta pagaminta Alytuje, nes būtent tenykščiai specialistai yra laimėję Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro konkursą gaminti atminties ženklus.
Prieš tai ant Krekenavos pastato kabojo a. a. skulptoriaus Jono Jagėlos sukurta tipinė lenta. Tokiomis visoje šalyje žymėtos buvusios sovietinio saugumo būstinės.
Pradingus originaliai lentai, Alytuje pagaminta jos kopija.
S. Vertelka aiškina, jog kita vieta tokiam atminimo ženklui parinkta pasitarus su pastato, kuriame dabar veikia restoranas, savininke.
„Reikia džiaugtis, kad savininkė apskritai sutiko, kad ant jos pastato būtų tvirtinama lenta“, – aiškino rajono paveldosaugininkas.
Pasak jo, pakabinus memorialinę lentą ant šiaurinės pastato pusės, pasirinktas kompromisinis variantas.
Restorano savininkė Rasa Marozienė „Sekundei“ tvirtino nematanti skirtumo, kurioje pusėje pritvirtinta memorialinė lenta.
„Svarbu, kad ji yra, o mato ją visi, kas aplanko bažnyčią ar Krekenavos regioninio parko direkciją“, – sakė R. Marozienė.
Verslininkė svarsto, kad lenta, bylojanti apie sovietų saugumiečių vykdytus žiaurumus, ir ant fasado kabanti restorano iškaba galbūt ne visai ir suderinami dalykai. Esą tai ir buvo vienas iš argumentų ieškant vietos šiam istoriniam faktui pažymėti.
