Paskutinėje rikiuotėje – staigmena mylimajai (atnaujinta)

Panevėžio karaliaus Mindaugo husarų bataliono 373 šauktiniai, tarp kurių dešimt merginų, penktadienį paskutinį kartą išsirikiavo. Išleidžiami į atsargą kariai savaitgalį sutiks jau namuose. Šventinės rikiuotės metu sulaukta ir malonios staigmenos – piršlybų.

Visų šauktinių vardu kalbėjo geriausiu kariu išrinktas Aurimas Klivickas. Jis sakė, kad tarnybos pradžioje viskas atrodė kaip milžiniškas chaosas, bet greitai išmoko drausmės, tvarkos, atsakomybės.

Šauktiniai dėkojo juos mokiusiems vadams, neužmiršo rūpestingų valgyklos darbuotojų, aptarnaujančio personalo.

„Kariuomenei esate reikalingi – rezervas labai mažas“, – išleidžiamiems į atsargą kariams sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Artūras Radvilas.

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rolandas Putnikas pasakojo, kad šauktiniai per devynis mėnesius patyrė daug išbandymų, o jie pakėlė galimybių kartelę.

„Prieš devynis mėnesius pas mus atvyko didelis kolektyvas labai margų žmonių. Margų ne tik dėl skirtingų drabužių. Šiandien išeina vienas kumštis gerai parengtų karių“, – pabrėžė R. Putnikas.

Kariams įteiktos padėkos, vardinės dovanos. 22 jaunuoliai gavo dovanas už geriausią sveikatą, nes per devynis tarnybos mėnesius nė karto nesikreipė į medikus. Dovanos įteiktos ir daugiausia kilogramų atsikračiusiems šauktiniams, taip pat ir geriausiai savo kūnu besirūpinusiesiems. Vienas karys gavo kapeliono atminimo dovaną už pagalbą organizuojant Sutvirtinimo sakramentą.

Prieš išvykdami kariai buvo palaiminti. Pasak kapeliono Virginijaus Veilento, pagal seną lietuvišką ir krikščionišką paprotį šeimos nariams prieš pradedant naują gyvenimo etapą buvo įprasta linkėti laimės, sėkmės.

Žengė svarbų žingsnį

Iškilmingoje palydėtuvių ceremonijoje sulaukta ir staigmenos. Šauktinis Evaldas Gluchovskis į aikštę iškvietė savo mylimąją Juliją Sokolovą ir visų akivaizdoje jai pasipiršo.

„Planavau pasipiršti šią dieną. Jaudulys yra, bet baisu nebuvo“, – sulaukęs teigiamo atsakymo, „Sekundei“ sakė būsimas jaunikis.

Julija tikino, kad toks draugo žingsnis – didelė staigmena. Jaunuoliai tokia proga sulaukė ne tik artimųjų, bet ir vadų, miesto mero sveikinimų. Metus draugaujantys sužadėtiniai teigė apie vestuvių datą dar negalvoję. Vilnietis vaikinas sakė pasirinkęs kario kelią – tarnaus toliau.

„Labai didžiuojuosi, kad tarnavau būtent šiame husarų batalione. Jis aukščiausio lygio ir mes parodėme, ką galime daryti“, – sakė savanoriu į kariuomenę atėjęs E. Gluchovskis.

Bataliono vadas pulkininkas leitenantas R. Putnikas tvirtino, kad panašių atvejų batalione jau yra buvę, tačiau per jo darbo metus – pirmasis.

„Manau, kad pasipiršimas visų akivaizdoje papuošia šventę, truputį atpalaiduoja, o ir pačiam kariui tai svarbi diena“, – teigė jis.

Kiek atsikvėps

Pasak R. Putniko, kone šešios dešimtys šauktinių apsisprendė tęsti tarnybą profesionalioje kariuomenėje. Iš jų 33 liks Panevėžyje, kiti bus paskirti į įvairius dalinius visoje Lietuvoje.

Batalione tai jau antrieji išleidžiami šauktiniai. Kitų bus laukiama tik spalį.

„Turėsime didesnę pauzę. Ir mums reikia pailsėti, šiek tiek pasirengti priimti kitus šauktinius. Reikia peržiūrėti planus, ką galima patobulinti, nes visada yra, kur tobulėti“, – aiškino R. Putnikas.

„Nenorėčiau lyginti. Tiek pirmieji šauktiniai, tiek šitie ir skirtingi, ir tokie patys. Iš tikrųjų visi labai draugiški. Nebuvo jokių incidentų. Jie daugiau mums iššūkių duoda, negu mes kartais jiems galime duoti. Jaunuoliai nori mokytis, kartais patys ateina ir klausia, o kaip tą daryti, kaip aną, o kodėl čia šitaip – reikia dažnai pasukti galvą, kaip papildomai duoti informacijos. Retkarčiais net reikėdavo jų paprašyti: truputį palaukite – vieną dieną duokite ir profesionalams – tiems, kurie moko, atsipūsti. Jau nebeužtekdavo ir laiko, ir energijos, kad visus jų norus patenkintum. Tikrai visi nuostabūs vyrai ir merginos, jie puikiai atliko savo pareigą tėvynei“, – apibendrino vadas.

Sunki ir aktyvi tarnyba

Daugelis įsivaizduoja, kad kario gyvenimas vien tik pratybos.

„Gyvena kaip ir daugelis. Ryte keliasi, mankštinasi, pusryčiauja, tada – į pratybas, grįžta – pietūs, paskui vėl pratybos, saviruoša, sportas, miegas, ir taip iš naujo. Gali skambėti kaip rutina, bet tos pratybos labai įvairios: nuo medicinos iki šaudymo. Yra ir labai įvairios tiek kultūrinės, tiek socialinės veiklos“, – pasakojo bataliono vadas R. Putnikas.

Jo teigimu, kariai dalyvavo keliose socialinėse akcijose – padėjo vargingiausiai gyvenantiems, likimo nuskriaustiems žmonėms. Nemažai karių per Bataliono vėliavos dienos minėjimą priėmė Sutvirtinimo sakramentą.

„Kario gyvenimas labai intensyvus, judrus, įvairus. Kviečiu visus ateiti į kariuomenę tarnauti, tikrai bus linksma ir smagu, žinoma, ir sunku“, – žadėjo bataliono vadas.

Sprendimo nesigaili

Su pirmaisiais savanoriais karybos mokiusis Neda Gilytė dabar beveik metus yra profesionalė. Mergina teigė nesigailinti sprendimo tarnauti tėvynei. Ji juokavo, kad tarnauti nesunku, nes gali truputį pavadovauti.

„Pirmoje kuopoje esu vienintelė moteris, tai sulaukiu daug dėmesio. Vyrai manęs klauso. Negalvojau, kad klausys tokios mažos, gležnos, bet klauso“, – sakė iš Pasvalio rajono kilusi mergina.

 

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image