Pagal miesto mėgėjų meno kolektyvų finansavimo tvarką, vasario ir kovo mėnesiais Kultūros ir meno skyrius organizavo folkloro, instrumentinių ansamblių, choreografijos kolektyvų, chorų ir vokalinių ansamblių bei mėgėjų teatrų meninio lygio vertinimą. Mėgėjų kolektyvus, be Savivaldybės komisijos, įvertinus ir nepriklausomiems ekspertams bei atsižvelgus pirmiausia į kolektyvų meninį lygį, aktyvumą ir indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą, miesto pristatymą Lietuvoje ir užsienyje, savitumą, jiems buvo paskirstytos miesto biudžeto lėšos – 50 tūkst. litų. Kaip jos buvo paskirstytos, kolektyvų vadovus informavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė, Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, šio skyriaus vyriausieji specialistai Danguolė Čepukienė ir Gvidas Vilys.
Iš 29 kandidatų 27 miesto mėgėjų kolektyvų veiklai skirta beveik 45 tūkst. litų. Šiek tiek per 5 tūkst. litų nuspręsta palikti rezerve: juos planuojama panaudoti kolektyvų išvykoms į dainų šventes, kitus respublikinius renginius finansuoti.
Šiam tikslui skirtų pinigų, anot Kultūros ir meno skyriaus vedėjos L.Krasauskienės, nebuvo tiek daug, kad juos būtų galima padalyti be vargo. Tuo labiau kad, palyginti su praėjusiais metais, finansuotinų kolektyvų skaičius išaugo nuo 21 iki 27. Kultūros ir meno skyriaus vedėja džiaugėsi, kad nauja mėgėjų meno kolektyvų finansavimo tvarka iš tikrųjų davė gerų rezultatų: pakilo saviveiklininkų meninis lygis, nebeliko vienodo repertuaro. Kai kurių kolektyvų pasirodymai vertintojus tiesiog nustebino. Pasiteisino ir tai, kad svarbiausiu vertinimo kriterijumi šiemet buvo nuspręsta laikyti meninį lygį.
L.Krasauskienės tvirtinimu, šiemet komisijai teko spręsti tikrą galvosūkį, kaip tinkamiausiai išdalyti pinigus. Buvo pasiūlyti net 6 variantai, išvedamos įvairios formulės, kaip tai padaryti.
Nors Panevėžys, pasak Kultūros ir meno skyriaus vedėjos, vadinamas teatrų miestu, tačiau mėgėjų teatrų pernai jis visai neturėjo, o šiemet iš 4 šioje grupėje į finansavimą pretendavusių kolektyvų išsiskyrė tik metus mieste gyvuojantis vienintelis liaudies teatras “Žaldokynė”, įsikūręs miesto Bendruomenių rūmuose ir vadovaujamas Angelės Levickienės. “Žaldokynei” skirta 1 tūkst. 500 litų ir tikimasi, kad kolektyvas šiuos pinigus panaudos būtiniausioms reikmėms bei dar labiau pasitemps. Kitiems 3 mėgėjų teatrų grupei atstovavusiems kolektyvams – literatūrinei-muzikinei studijai “Akistata”, teatro ir teatralizuotų renginių studijai, humoro grupei “Botagėlis” skirta po 300 litų.
Iš vokalinės muzikos kolektyvų meniniu lygiu labiausiai išsiskyrė mišrus choras “Čiūto” (1 tūkst. 725 Lt) ir Šaulių sąjungos Panevėžio apskrities rinktinės mišrus choras “Aukštaitis” (1 tūkst. 600 Lt). Dar 5 šios srities kolektyvams atiteko mažesnis finansavimas. Tarp choreografijos kolektyvų labiausiai buvo įvertintas tautinių šokių ansamblis “Grandinėlė”, vadovaujamas Z.Rimkuvienės (2 tūkst. 600 Lt). 3 instrumentinės muzikos kolektyvams komisija padalijo irgi šiek tiek daugiau kaip po 2 tūkst. litų.
Folkloro kolektyvų gausa, kaip teigia L.Krasauskienė, miestas pasigirti negali. Nors prioritetu norėta laikyti vaikų folkloro kolektyvus, deja, jų Panevėžyje nėra. “Čia yra ir visos Lietuvos problema”, – tvirtina Kultūros ir meno skyriaus vedėja. Jos teigimu, šioje grupėje mieste tėra 4 kolektyvai ir visiems jiems finansavimas buvo skirtas. Truputį daugiau nei kiti pinigų gavo folkloro grupė “3×2” bei ansamblis “Raskila”. Šie kolektyvai, kuriems atstovauja Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistas G.Vilys bei jo žmona, anot L.Krasauskienės, ir užsienyje koncertuoja, ir miesto kultūriniame gyvenime daug dalyvauja.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
