Didžiausia pagal apyvartą šalies statybų bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST) kartu su kita Lietuvos bendrove sudariusi slaptą susitarimą sulaukė griežto Pasaulio banko įvertinimo. Pastaroji tarptautinė organizacija dėl nesąžiningos veiklos joms paskelbė griežtas sankcijas.
Tačiau PST mano, jog šios priemonės kompanijos verslui jokios įtakos neturės.
Bankas kovoja su korupcija
Kaip “Sekundei” vakar sakė Pasaulio banko skyriaus Lietuvoje vadovas Mantas Nocius, Pasaulio bankas pritaikė sankcijas dviem bendrovėms – AB “Hidrostatyba” ir AB Panevėžio statybos trestui bei septyniems jų buvusiems arba esamiems darbuotojams dėl nesąžiningos veiklos, susijusios su Pasaulio banko finansuoto Klaipėdos aplinkosaugos projekto (KAP) įgyvendinimu.
“Sankcijų galiojimo laikotarpiu šios bendrovės ir asmenys neturės teisės pasirašyti naujų Pasaulio banko finansuojamų sutarčių, – teigė M.Nocius. – Minėtos priemonės yra 1996 metais Pasaulio banko pradėtų plačių pastangų, skirtų kovai su korupcija, tąsa”. “Hidrostatybai”, trims šios bendrovės darbuotojams, taip pat buvusiam PST generaliniam direktoriui Eugenijui Rečiūnui bei jo pavaduotojui Lionginui Sakalauskui nustatytos sankcijos trejų metų laikotarpiui dėl rimtų Pasaulio banko viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. Trestui ir dviem jo darbuotojams sankcijos nustatomos vieneriems metams.
Šios bendrovės slaptai iš anksto susitarė, kad garantuotų “Hidrostatybai” sėkmę pasirašant 3,28 milijono JAV dolerių vertės sutartį vandentiekio ir kanalizacijos tinklams uostamiestyje išplėsti.
M.Nociaus teigimu, Pasaulio banko darbuotojams, atsakingiems už KAP įgyvendinimą, įtarus bendrininkavimą, apie tai buvo informuota Lietuvos konkurencijos taryba (LKT). Buvo atlikti du tyrimai: vienas Pasaulio banko, kitas – LKT. LKT padarė išvadą, kad bendrovės ir jų darbuotojai neteisėtai bendrininkavo ir pažeidė du Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo straipsnius. Abiem bendrovėms skirtos baudos.
Tačiau, atsižvelgdamas į atsakovų pateiktus apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas šias baudas sumažino. LKT aktyviai bendradarbiavo tiriant įtariamą bendrininkavimą ir su savo išvadomis supažindino Pasaulio banką.
Padėjo operatyvumas
“Ši Pasaulio banko paskola buvo skirta Lietuvos Vyriausybei padėti užtikrinti darnią pakrančių plėtrą. Sankcijos rodo mūsų pasirengimą apsaugoti viešuosius pirkimus įgyvendinant Pasaulio banko finansuojamus projektus,- teigė M.Nocius. – Operatyvūs valdžios struktūrų veiksmai šioje situacijoje buvo ypač naudingi. Pasaulio bankas ir jo valstybės narės dirbdami kartu gali veiksmingai kovoti su apgaule bei korupcija”.
Pasak M.Nociaus, 1994 metų gruodį Pasaulio bankas patvirtino 7 milijonų dolerių paskolą KAP, bendrai finansuojant ir kitoms agentūroms, padedančioms Lietuvai skatinti jos pajūrio plėtrą. Buvo parengtas 23 milijonų dolerių vertės projektas, kuriuo buvo siekiama pagerinti regioninį aplinkosaugos valdymą ir vandentiekio bei nuotekų valymo sistemų kokybę, patikimumą ir ekonomiškumą. Minėtam kontraktui kitos agentūros lėšų neskyrė. Projektas buvo baigtas 2002 metų gruodį, o 2003 metų birželį nepriklausomas Pasaulio banko veiklos įvertinimo departamentas išanalizavo projekto rezultatus ir konstatavo, kad projektas turėjo didelę įtaką plėtrai Klaipėdos regione. Projekto įgyvendinimo metu sėkmingai įdiegta šiuolaikinė vandentiekio ir nuotekų valymo sistema.
M.Nocius pasakojo, kad Pasaulio banko tyrimui vadovavo Vidinis kovos su korupcija departamentas (INT), rinkęs ir analizavęs dokumentus, taip pat bendravęs su daugeliu liudytojų Lietuvoje. Pasaulio banko Sankcijų komitetas bendrovėms ir asmenims, kurie buvo įtariami nesąžininga veikla įgyvendinant projektą, pranešė apie sankcijų taikymą. Visos bendrovės ir asmenys turėjo galimybę kaltinimus užginčyti.
Sankcijų komitetas, pateikdamas rekomendacijas Pasaulio banko prezidentui Polui Volfovicui dėl sankcijų taikymo, apsvarstė keletą švelninančių aplinkybių, įskaitant tai, kad LKT abiem bendrovėms jau skyrė administracines baudas, ir tai, kad visos nurodytos šio konkretaus konkurso šalys nebeužima savo pareigų, ypač PST atveju.
Ramiai reagavo į sankcijas
Į bendrovių ir asmenų, kuriems taikomos sankcijos trejetui metų, sąrašą patekęs buvęs PST generalinis direktorius E.Rečiūnas dabar eina plėtros direktoriaus pareigas bendrovėje “Panevėžio keliai”. Ši yra didžiausia PST akcininkė, valdanti 49,8 proc. tresto vertybinių popierių. Vakar “Sekundės” pakalbintas E.Rečiūnas ramiai reagavo į žinią apie sankcijas. Jis pabrėžė, kad jau nebevadovauja bendrovei ir turi kitą darbovietę, tad jam nelabai rūpi su praeitimi susiję dalykai.
“Iš šio reikalo burbulas pučiamas, ir tiek. Aš nebedalyvauju PST veikloje, todėl nemanau, kad dar turėčiau ką nors komentuoti šiuo klausimu”, – sakė buvęs tresto vadovas, palikęs savo postą praėjusiais metais. Žinia apie sankcijas nesukrėtė ir PST. Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Jūratė Valkūnaitė vakar “Sekundei” teigė, jog Pasaulio banko sankcijos neturės jokios įtakos firmos verslui.
“Taip, trestui uždrausta vienerius metus dalyvauti Pasaulio banko konkursuose. Bet jau trejus metus šalies ekonomika atsigauna, todėl mums pakanka konkursų Lietuvoje ir Europoje”, – sakė J.Valkūnaitė. Ji pridūrė, kad sankcijos, susijusios su privačiais asmenimis, nepakenkė PST reputacijai, kadangi šie žmonės jau pasitraukė iš įmonės. “Dabar mūsų bendrovė turi savo etikos kodeksą. Todėl korupcija ir kyšininkavimas mums yra svetima”, – sakė J.Valkūnaitė.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
S.Kašino nuotr. PST atstovai teigia, jog draudimas metus dalyvauti Pasaulio banko skelbiamuose konkursuose visiškai nepakenks įmonės verslui.
