Praėjusį trečiadienį, prieš švenčiant Kovo 11-osios
šventę, miesto Savivaldybės II aukšto fojė buvo atidaryta iki šiol didelį
pasisekimą užsienyje turėjusi paroda “Karas po karo” (Ginkluotas antisovietinis
pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 metais). Ši Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta
kilnojamoji paroda, pernai eksponuota Danijoje, Lietuvos Respublikos Seime, o
šiemet keliaujanti po Lietuvos didesnius miestus (vienas jos egzempliorius
eksponuotas Čikagoje, Vašingtone, vėliau bus eksponuojamas Floridoje) pasiekė ir
Panevėžį. Ekspoziciją jau matė Utenos, Šiaulių, Anykščių, Rokiškio gyventojai, o
po mėnesio iš mūsų miesto ji keliaus į Kėdainius.
LGGRTC Genocido aukų muziejaus direktoriaus Eugenijaus Peikštenio tvirtinimu, postūmį parengti tokią parodą muziejui davė užsieniečių lankytojų stebėjimasis lietuvių partizaninės kovos mastais ir ilgumu bei Lietuvos ambasadoriaus Danijoje Deivido Matulionio konkretus pasiūlymas tos šalies Thistedo mieste, kuriame 1946-49 metais veikė pabėgėlių stovykla, priglaudusi 600 lietuvių, surengti istorinę ekspoziciją. Būtent ši kilnojamoji paroda ir buvo pernai vasario mėnesį pirmiausia atidaryta Thistede, paskui perkelta į Kopenhagą bei birželį veikė Seime. “Rudenį ji bus pristatyta Gioteburgo mugėje. Tokių kilnojamųjų parodų, tik šiek tiek kitokios struktūros, muziejus yra parengęs ir ne užsieniečiams. O rengiant šią ekspoziciją, pasinaudota ir kitų muziejų medžiaga”, – parodos atidaryme kalbėjo E.Peikštenis.
Gausiai į ją susirinkusiems panevėžiečiams ir miesto Savivaldybės darbuotojams, Kraštotyros muziejaus darbuotojams LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė pabrėžė, jog parodos parengimo tikslas – noras paaiškinti europiečiams, kokia yra mūsų istorijos dalis, dabar jau tapusi visos Europos istorijos dalimi. “Ši paroda svarbi tuo, kad verčia diskutuoti, įrodo, jog šių dienų karo nuotraukos beveik nesiskiria nuo eksponuojamųjų”, – teigė viešnia.
Peržvelgęs specialiai pasendintas nuotraukas, kurios pasakoja apie visas Lietuvos pokario partizanų apygardas bei rinktines, vyriausiąją vadovybę, laisvės kovotojų gyvenimą, buitį, kasdienybę ir netektis, Lietuvos tremtinių gyvenimą Sibire, miesto vicemeras Petras Luomanas akcentavo, jog lietuvių tauta labai daug sudėjo ant laisvės aukuro. Jo manymu, istorija nestovi vietoje, todėl ši paroda tebūna jos tęsinys, kurį galbūt turėtų pamatyti ir Maskva. “Manau, ekspozicija labai reikalinga jauniems žmonėms”, – pritardamas tam, kad ji gali pasitarnauti vedant istorijos pamoką miesto mokyklų moksleiviams, sakė vicemeras.
Kartu su nuotraukų paroda į miesto Savivaldybę atkeliavo ir knygos šia tema. Vėliau jos atiteks Panevėžio kraštotyros muziejui.
Po šventinės dalies parodos atidarymo dalyviai buvo pakviesti diskutuoti. LGGRTC Atminimo programų skyriaus vadovė Dalė Rudienė norėjo iš švietimo darbuotojų išgirsti, kaip Panevėžio moksleiviams sekasi dalyvauti dešimtus metus vykstančiame konkurse “Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija”: konkursui skirtų piešinių, rašinių ir fotografijų organizatoriai lauks iki balandžio 1 d. Pasak D.Rudienės, pirmus metus šis LGGRTC, Švietimo kaitos fondo bei Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento prie SADM rengiamas konkursas yra dar ir tarptautinis, kadangi informacija apie jį buvo išsiųsta ir į Vakarus, ir į Rytus. “Po konkurso vyks tarptautinės stovyklos pagal partizanų apygardas”, – informavo konkurso organizatorė. Vyresnio amžiaus panevėžiečiai su parodos organizatoriais kalbėjosi jiems aktualiais klausimais.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
