Vasario 20 dieną Panevėžio fotometraštininku vadinamam Jonui Ambraškai būtų sukakę 85-eri. Geriausias būdas prisiminti ir pagerbti prieš dešimtmetį anapus iškeliavusį fotografą – surengti jo fotografijų parodą. Juk kuriančio žmogaus darbuose atsiskleidžia jo paties vidaus gelmės, požiūris, gebėjimas stebėti ir matyti, pagauti tinkamą akimirką ir ją perteikti.
Gyvenime Jonas Ambraška nemėgo monotonijos, jis ilgai neužsibūdavo vienoje darbovietėje: dirbo vairuotoju, šulinių gręžėju, šaltkalviu, tekintoju, praktinio vairavimo instruktoriumi, o nuo 1980-ųjų su fotoaparatu nebesiskyrė ne tik laisvalaikiu, bet ir dirbdamas – buvo pakviestas dirbti dienraščio fotokorespondentu. Išėjęs į pensiją, nuo 1993 m. iki pat mirties, buvo Panevėžio kraštotyros muziejaus fotografu.
Kūryboje fotografas taip pat siekė įvairovės, jam rūpėjo išbandyti įvairius žanrus – portretą, peizažą, reportažinę fotografiją, aktą.
Fotografui atminti skirtai parodai iš daugelio temų buvo pasirinkta viena jam būdingiausių – reportažas, kur su spaudos fotografui būdingu dokumentalumu užfiksuotos gyvenimo realijos. Jai atrinktos 1991-ųjų sausio–kovo mėnesių įvykius ir nuotaikas prie svarbiausių strateginių objektų Panevėžyje bei Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje fiksuojančios fotografijos. Jose įamžinta nepalaužiama mūsų tautos dvasia, šios nuotraukos liudija mūsų tautos siekius, apsisprendimus, šūkiuose ir plakatuose išreikštą valią.
Vasario 16-oji – diena, kai prisimename ir permąstome savo valstybės gyvavimo kelią, mūsų visų žingsnius į savo ir visos tautos laisvę. Ši paroda – tai puiki proga prisiminti vieną iš tos kelionės etapų – 1991-uosius, to laiko kasdienybę, pažvelgti į ją Jono Ambraškos akimis. Turime galimybę tarsi pajusti paties fotografo tylų buvimą šalia, nes parodoje eksponuojamos dar jo paties rankomis išspausdintos nuotraukos. Ir šią galimybę mums dovanoja fotografo archyvo paveldėtoja dukra Vida Ambraškaitė. Nuoširdus ačiū jai.
Parodos atidaryme dalyvavęs Jono Ambraškos vaikaitis Mantas prisiminė senelio fotografijos pamokas, bet jam labiau įstrigusios gyvenimo pamokos, senelio išmintis. Ne tik romus santūrumas, taupi kalba, bet ir išorinis panašumas liudija šių dviejų žmonių – senelio ir anūko – buvusią ir iki šiol likusią dvasinę bendrystę.
Į atidarymą atėjusiems šeimos nariams, artimiesiems, nemažam būriui gerbėjų, buvusių kolegų fotografų fleitos garsų skambesį dovanojo jaunoji muzikantė Gerda Astrauskaitė.
Jono Ambraškos fotografijų parodą „Vox populi, vox dei: mūsų laisvės šūkiai“, veikiančią Panevėžio kraštotyros muziejuje, galite pamatyti iki vasario 28 dienos. Vėliau paroda bus eksponuojama Berčiūnuose, Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Zita Pikelytė
