Panevėžietė Simona Brazdžionytė gerai žinoma grožio pasaulyje. Papuošalų ir aksesuarų dizainerės kūriniais dabinasi daugelis pramogų pasaulio moterų.
Simonos Brazdžionytės gyvenimą papuošalai užvaldė visai netikėtai. Dirbama viename iš sostinės papuošalų salonų ji suvėrė pirmąjį savo vėrinį ir suprato be šios veiklos gyventi nenorinti. Atradimo džiaugsmas ją aplankė beveik prieš dešimt metų.
„Niekada neturėjau net minties, kad man tai gali patikti. Užaugau su vyresniu broliu ir jis visuomet buvo pavyzdys, todėl lėlytės ar jų garderobas nebuvo artimas pasaulis. Tad ir pati labai nustebau, kai papuošalai užkariavo mano gyvenimą“, – „Sekundei“ sakė S. Brazdžionytė.
Panevėžyje gimusi ir užaugusi Simona gimtąjį miestą į sostinę iškeitė jau seniai. Baigusi Vytauto Žemkalnio gimnazijos vienuolika klasių mergina suprato, kad Panevėžys jai yra kiek per mažas, todėl maištaudama vasarai išvyko darbuotis į Vilnių.
Tuometis darbas su grožio industrija neturėjęs nieko bendro. Ji viename iš restoranų įsidarbino padavėja. Ten įgijo vertingos patirties.
Paauglystėje S. Brazdžionytė niekuomet netinginiavo ir žinojo, ką reiškia užsidirbti duonai. Ji ne vieną vasarą iškeisdavo į pagalbą tėvams – darbavosi jų versle.
Tiesa, Simona iš sostinės taip ir nebegrįžo, o dvyliktą klasę pabaigė Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje mokykloje.
„Minčių, kad pasiliksiu sostinėje, neturėjau, bet baigiantis vasarai labai susidraugavau su kolektyvu ir direktore, ši manęs paprašė pasilikti“, – kalbėjo buvusi panevėžietė.
Pasitarusi su tėvais mergina nusprendė likti Vilniuje. Ji neslepia, kad pirmi rudens mėnesiai buvo sunkūs.
„Mokykla ir miestas buvo šiek tiek svetimi. Bet labai džiaugiuosi, kad klasės draugai greitai priėmė į savo būrį. Su keletu iš jų vis dar palaikome ryšį“, – tikino S. Brazdžionytė.
Vieni mokytojai panevėžietę palaikė ir suprato, jog ji po pamokų turi skubėti į darbą, o kiti – priešingai.
„Nebuvo lengva, bet jei galėčiau atsukti laiką, nieko nekeisčiau. Tikrai nebuvau pirmūnė, bet baigiau ir sėkmingai įstojau studijuoti“, – pabrėžė Simona.
Tik dvyliktoje klasėje ji apsisprendė,
kuria kryptimi norėtų keliauti toliau. Pirmiausia pagalvojusi apie floristiką, tačiau į dienines studijas įstoti nepavyko. Tada gimė kita mintis.
„Džiaugiuosi, kad turėjau gerą progą metus pagalvoti, ko iš tikrųjų noriu. Laikui bėgant pasirinkau drabužių konstravimą ir įgijau pramonės inžinierės specialybę“, – pasakojo pašnekovė.
Tarp klienčių – ir garsios moterys
Simona gimtajame mieste vis retesnė viešnia, ją dažniau mama aplanko sostinėje. Nors tėvai su menu nieko bendra neturi, tačiau tėčio giminėje yra ne vienas menininkas. Kūrybos keliu pradėjusi žengti S. Brazdžionytė palaikymo ir pagalbos daugiausia sulaukė iš mamos ir brolio.
„Tėtis džiaugtis ir mano veikla tikėti pradėjo tik tada, kai suprato, kad tai nėra tik kalbos, o didžiausia mano aistra. Aš viską darau su didžiule meile. Dabar visi džiaugiasi kiekvienu mano sėkmingu žingsneliu“, – šypsosi mergina.
Naujausiose Simonos papuošalų kolekcijose dominuoja oda, Svarovskio kristalai ir natūralūs akmenys. Panevėžietei klienčių netrūksta, tarp jų nemažai žinomų Lietuvos moterų. Bendravimas su jomis neretai perauga į draugystę.
„Kiekvienas jų noras – naujas iššūkis. Man vienas malonumas savo kūryba prisidėti prie ypatingos šventės ar moterų kasdieninės nuotaikos“, – pabrėžė S. Brazdžionytė.
Simona visuomet su pasigėrėjimu peržiūri atsiųstas ar žurnaluose esančias žinomų Lietuvos moterų nuotraukas – tas, kuriose pozuojama su jos kurtais papuošalais. Ir neslepia, kad tai maloniai paglosto ir sušildo širdį.
Nemaža S. Brazdžionytės kūrybos dalis iškeliauja į užsienį.
„Stengiuosi nenuvilti savo klienčių ir išpildyti visus jų norus bei svajones. Jos yra mano kūrybos varikliukas ir neleidžia man užsistovėti vietoje bei mylėti tik save“, – susižavėjusi kalbėjo moteris.
Prieš keletą metų Vilniuje duris atvėrė S. Brazdžionytės papuošalų ir aksesuarų studija. Panevėžyje panašaus salono moteris atidaryti kol kas neplanuoja.
„Atidaryti saloną labai paprasta ir jie pastaruoju metu auga kaip ant mielių. Man niekada nebuvo esmė kiekybė, aš visada noriu, kad visos detalės būtų apgalvotos ir turėtų savo vietą“, – tikino dizainerė.
Simona atvira: visko aprėpti nesugebėtų, todėl labai džiaugiasi, kad viena ištikimiausių jos klienčių iš Panevėžio atidarė savo saloną. Prie jo veiklos S. Brazdžionytė prisideda savo kūryba.
Konkurencijos nejaučia
Vienu pagrindinių Simonos kūrinių akcentu yra tapę drugeliai. Ši papuošalų detalė atsirado jau pirmuosiuose panevėžietės kurtuose vėriniuose.
Simona puikiai prisimena, kaip atrodė jos pirmasis papuošalas. Jis buvo sukurtas iš granato akmenėlių, o šie buvo perskirti metalinėmis drugelių detalėmis. Menininkė iki šiol saugo skrynutę su pirmosios kolekcijos papuošalais.
Laikui bėgant S. Brazdžionytė iš draugų vis dažniau gaudavo dovanų su drugeliais.
„Draugams drugeliai pradėjo sietis su manimi. Taip jie pamažu užkariavo mano gyvenimą ir tapo kūrybos dalimi. Šie margaspalviai gamtos kūriniai man simbolizuoja laisvę, džiaugsmą, trapumą, kvėpavimą ir atgimimą“, – aiškino dizainerė.
Pastaruoju metu Simona gyvena mintimis apie naują papuošalų kolekciją ir žada, kad ji bus naujoviška ir netikėta.
Dizainerė prisipažįsta, kad nešioja tik savo kurtus papuošalus, nes nieko kito prisijaukinti nepavyko. Taip pat Simona turi mėgstamiausius, kuriais tam tikrais metų laikas nenustoja puoštis.
S. Brazdžionytė neslepia, kad kartais su savo darbais atsisveikinti nėra lengva, nes gautas rezultatas pranoksta lūkesčius. Ji atvirai prisipažįsta, kad savo papuošalus įvertinti pinigais vienas sunkiausių kūrybos etapų.
„Kad ir kas nutiktų, visada savo darbus į gyvenimą išlydžiu su didžiausia meile“, – šypsosi dizainerė.
Nors papuošalų kūrėjų Lietuvoje netrūksta, tačiau Simona konkurencijos nejaučia. Ji prisipažįsta, kad į šonus dairytis nustojo, o lyginti save su kitais niekuomet nemėgusi.
„Mano kūriniai gimsta iš širdies. Darau tai, kas man patinka. Džiaugiuosi, jog turiu daug ištikimų klienčių. Tai man didžiausias įvertinimas“, – akcentavo S. Brazdžionytė.
Moterų pasaulį gerai pažįstanti kūrėja lietuvėms pagyrų negaili. Pašnekovė pastebi, kad jos labai mėgsta puoštis, išskiria savo veiklumu ir reiklumu. Be to, didžioji dalis Simonos sutiktų moterų yra labai šeimyniškos.
„Beprotiškai myliu savo klientes. Džiaugiuosi, kad kiekviena diena atneša netikėčiausių pažinčių, dovanoja labai įdomių žmonių“, – pabrėžė Simona.
Paskendusi kūryboje
S. Brazdžionytė, palikusi darbą savo pamėgtame salone, kuriame turėjo galimybę prisiliesti prie papuošalų kūrimo, jautėsi lyg netekusi dalelės savęs. Tuomet ji turėjo du pasirinkimus: išvykti į užsienį arba pradėti savo verslą.
Dizainerė pasirinko antrąjį kelią, nes žinojo, kad nepasisekus visuomet galės laimės ieškoti svetur.
„Pradžia tikrai nebuvo lengva, dirbau daug ir iki išnaktų, nes dieną važinėjau pas klientes ir ieškojau naujų žaliavų“, – atskleidė S. Brazdžionytė.
Laikui bėgant Simoną susirado didžioji dalis buvusių jos klienčių, be to, atėjo naujų. Po kurio laiko ji pradėjo svajoti apie savo studiją ir siekė suburti tokį kolektyvą, kuris kvėpuotų tuo pačiu kaip ir papuošalų kūrėja.
„Žinau, kad įsitvirtinau savo jėgomis ir pastangomis. Todėl jaučiuosi labai laiminga. Kūryba yra mano gyvenimas. Keisti tikrai nieko nenorėčiau“, – prisipažino.
Lietuvoje žinoma dizainerė tvirtina, kad pripažinimas jai esąs svarbus. Tačiau suvokianti, kad jis gali būti laikinas, jei žmogus į savo veiklą neįdeda širdies ir tik bando lakstyti paskui sėkmę.
„Atrodo, kad tavęs visur pilna, o po kurio laiko lieka tik šešėlis, – kalbėjo S. Brazdžionytė. – Didžiausias mano siekis visuomet išlikti savimi, nepataikauti ir kurti savo gyvenimą tokį, kokio noriu. Kūryba, studija ir viskas, kas sukasi aplink jas, man suteikia daugiausia džiaugsmo“.
Siekia savo tikslo
Simona įkvėpimo ir idėjų semiasi keliaudama, bendraudama su žmonėmis bei nuolat ieškodama kažko naujo ir nepatirto. Moteris vietoje nenori užsisėdėti, ji vis ieško naujų gyvenimo spalvų. Minčių atidėti kūrybą į šalį ir imtis naujos veiklos Simona neturinti.
„Kai myli savo darbą, nejauti, kad dirbi, tad jokių sunkumų nepatiri“, – šypsojosi S. Brazdžionytė.
Nors Simona dažniausiai pristatoma kaip papuošalų ir aksesuarų dizainerė, tačiau ji yra sukūrusi ir ne vieną drabužių kolekciją.
„Drabužių kūryba į mano gyvenimą atėjo labai tinkamu laiku. Tuomet dar nebuvo tiek daug kūrėjų kaip dabar, – pasakojo buvusi panevėžietė. – Man norėjosi išbaigto vaizdo, nes naujai gimusį vėrinį būdavo sunku priderinti prie drabužių. Taip ir gimė keletas kolekcijų.“
Gyvenimas nestovi vietoje, todėl Simonos idėjos ir mintys taip pat keičiasi. Moteris įsitikinusi, kad vieną dieną jos nauji sumanymai išvys dienos šviesą. Papuošalų dizainerė neišduoda, ar moterys galės pasidžiaugti dar viena jos kurta drabužių kolekcija.
Dizainerė sako tik visai neseniai išmokusi nusibrėžti ribas, atsiskiriančias darbą ir laisvalaikį. Pirmaisiais kūrybos metais ji net neturėjusi laiko apie tai pagalvoti.
„Galiu pasidžiaugti, kad man puikiai pavyko. Atsirado daug naujų veiklų, draugų, kelionių ir pradėjau mėgautis gyvenimu. Kai žmogus turi noro, viskas yra įmanoma“, – džiaugėsi Simona.
Moteris atskleidžia, kad kūrėjo gyvenimas labai įdomus, nors nėra lengvas. Ji savęs nelaikanti tik padebesiais skrajojančia menininke, kuri nepažįsta šaltos ir pilkos kasdienybės.
„Mano charakteris nėra lengvas. Aš turiu labai daug tikslų, ambicijų ir esu beprotiškai užsispyrusi, kai siekiu įgyvendinti savo svajonę. Bet esu švelni ir rūpestinga“, – save apibūdino S. Brazdžionytė.
