Nuo kitų metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje kils dar kartą – tai gera žinia mažiausiai uždirbantiesiems. Jie į rankas gaus keliasdešimčia eurų daugiau.
Tačiau verslas perspėja: didesnės algos neišvengiamai virs didesnėmis kainomis, mažesnėmis investicijomis ir netgi darbo vietų praradimu.
Kils ir kainos
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 1 038 eurus prieš mokesčius, tai yra 777 eurus į rankas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatyta, kad MMA kitais metais turėtų siekti 1 153 eurus (į rankas gyventojai gautų 835 eurus). Galutinį sprendimą jau artimiausiu metu priims Vyriausybė.
Paskutinį kartą minimumas nuo 924 iki 1 038 eurų kilo šių metų pradžioje. Mažieji verslai tvirtina: tokie atlyginimų šuoliai jiems – didžiulis iššūkis.
Mažiau nei pusšimtį darbuotojų turinčios Radviliškių kaimo Panevėžio rajone kepyklos savininkė Audronė Kisielienė pasakoja metų pradžioje šoktelėjus minimumui produkcijos nebranginusi, darbuotojams algas kėlusi iš vidinių resursų, bet kitam tokiam didinimui rezervo nebeturinti. Garsi verslininkė teigė nematanti kitos išeities kaip tik branginti produkciją.
„Kepykloje – 46 darbuotojai, tad algų kėlimas tikrai pasijus. Brangsta ne tik darbo užmokestis, bet ir žaliavos, šiemet ypač pabrango medus, kurį naudojame gaminiuose, taip pat kiti produktai. Per beveik tris savo veiklos dešimtmečius jau atsirinkome, kurios žaliavos mums tinka, kurių kokybė visuomet puiki. Ieškodami pigesnių alternatyvų, labai rizikuotume ir savo produkcijos kokybe, ir savo vardu. Todėl vienintelis kelias – kelti kainas“, – kalbėjo A. Kisielienė.
Kiek galėtų brangti produkcija, verslininkė dar neskaičiavo.
„Tikrai nenorime, kad žmonės nusisuktų nuo mūsų tik dėl išaugusių kainų. Suprantu ir savo darbuotojus, visi nori užsidirbti daugiau, mes ir patys norime, kad darbuotojai gyventų geriau, bet kai žiūrime iš savo varpinės, situacija sudėtinga. Visuomet rasdavome sprendimų ir šįkart turėsime rasti“, – optimistiškai nusiteikusi A. Kisielienė.
Šešėlio šmėkla
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, gaunančiųjų minimalią algą daugiausia yra paslaugų sektoriuje ir biudžetinėse įstaigose. Kylant minimaliam darbo užmokesčiui, turi kilti ir kitų atlyginimai.
„Skirtumas tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo turi būti – jeigu šimtą eurų pridėsime prie minimalaus atlyginimo, tiek pat reikės pridėti ir tiems, kurių algos didesnės. Tai sukelia visą grandinę pokyčių, o šie veda į konkurencingumo mažėjimą“, – tvirtino V. Matkevičius.
Todėl sunkiausia, anot jo, bus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jau dabar jaučiama, kad restoranų ir kavinių sektoriui sunkiai pavyksta išlaikyti darbuotojus. Brangstant darbo jėgai, jie bus priversti dar labiau mažinti dirbančiųjų skaičių arba branginti paslaugas ar gamybą.
„Jeigu niekas pabrangusios produkcijos nepirks, kitas kelias bus mažinti darbuotojų, taip didinant nedarbą, arba vėl grįžti į šešėlį. Kito kelio kaip ir nėra“, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.
Verslas mato nesąžiningą žaidimą
V. Matkevičiaus nuomone, tokioje sudėtingoje situacijoje, kai su didelėmis ekonominėmis problemomis susiduria ir didžiosios Vakarų Europos valstybės, taip drastiškai kelti minimalią algą rizikinga.
„Mes pasidarysime ekonomiškai nepatrauklia ir brangia šalimi. Keliant minimalią algą automatiškai viskas brangsta. Konkurencinėje kovoje jau dabar pralaimime, o tokiu tempu dar labiau tas atotrūkis ryškės“, – įsitikinęs Panevėžio verslininkų atstovas.
V. Matkevičiaus teigimu, iš minimalios algos kėlimo laimi ne tik dirbantieji, bet ir valstybė, surinkdama daugiau mokesčių. Bet, jo nuomone, tokią naštą užkrauti tik ant verslo pečių nėra sąžininga.
„Išties liūdna, kad verslas įvarytas į kampą ir jo argumentų niekas neklauso. Ekonomistai kalba, kad po trejų metų galime sulaukti ekonominės krizės, prie kurios gilinimo prisidės ir nepagrįstai didelis minimalios mėnesinės algos kėlimas“, – įspėja V. Matkevičius.
Situacija prastėja
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, pastarųjų penkerių metų patirtis rodo, kad Lietuva yra sparčiausiai atlyginimus kelianti šalis pasaulyje tarp išsivysčiusių valstybių. Tai parodo, kad verslai daug sparčiau uždirbtais pinigais dalijasi su savo darbuotojais. Šiuo metu Lietuvoje įdarbinta daugiausia žmonių per visą nepriklausomos šalies istoriją, nors pačių gyventojų sumažėjo kone 25 proc.
„Iki šiol mūsų ekonomika kilo puikiai, įveikėme pandemijos iššūkius, bet dabar situacija kitokia. Pavyzdžiui, transporto sektoriaus apyvartos vien šiemet smuko keliais procentais, prekybos apyvartos nekyla. Viešbučių, restoranų ir kai kurios kitos paslaugos traukiasi. Lietuviškų prekių eksportas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 3 procentais. Nemažai verslo sektorių jau dabar dirba nuostolingai, bet jaučia spaudimą išleisti daugiau pinigų. Kas už tai sumokės?“ – kalbėjo A. Romanovskis.
O sumokėti, mano pašnekovas, turės kvalifikuoti darbuotojai.
Jų atlyginimų kėlimas nėra toks spartus kaip minimalios mėnesinės algos augimas. Kai kuriuose sektoriuose mažiau uždirbančiųjų pajamos jau priartėjo prie kvalifikuotų darbuotojų užmokesčio. Ypač tas atotrūkis mažėja regionuose.
„Vilniuje tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbuotojo atlyginimų atotrūkis dar ryškus, o regionuose tas skirtumas labai minimalus“, – pažymi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Laukia atleidimų banga
Kitas svarbus aspektas, pasak A. Romanovskio, kad verslai, priverstinai didindami darbo užmokesčio fondą, neturės kitos išeities – tik mažinti investicijas ar net atleisti dalį darbuotojų.
„Teko bendrauti su ne vienu apsaugos sektoriaus verslu, kuriame dirba nemaža dalis vyresnio amžiaus ar negalią turinčių darbuotojų. Darbdaviai planuoja diegti automatizuotus sprendimus, nes darbo vietą išlaikyti tampa tiesiog per brangu“, – teigė A. Romanovskis.
Jis sutinka, kad minimumas turi kilti, bet ne taip daug.
Rūpestis ar populizmas
Verslai tikėjosi, kad prie minimalios mėnesinės algos kėlimo prisidės ir valstybė per neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Taip augtų mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimai, didelės naštos neužkraunant verslui.
„Bandėme pasiekti sutarimą, kad iki 10 proc. augtų minimali mėnesinė alga ir neapmokestinamųjų pajamų dydis būtų artinamas prie minimalaus darbo užmokesčio. Tai būtų saugesnis ir socialiai teisingesnis modelis, bet tada daugiau turėtų prisidėti valstybė. Tačiau valstybė šio žingsnio žengti nesiryžo. Vyriausybės programoje neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo klausimas nebėra įrašytas. Ir tas tikrai liūdina“, – sako A. Romanovskis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento teigimu, viskas užkraunama tik ant verslo pečių, bet valstybė nekuria darbo vietų, nemoka, o tik surenka mokesčius. Deklaruojamas rūpestis mažiausiai uždirbančiaisiais, bet būtent šiems žmonėms ir kyla didžiausia rizika prarasti tas darbo vietas.
„Spaudimas verslams, kurie išgyvena ne pačius geriausius laikus, bus tikrai labai skausmingas. Rodoma, kad rūpinamasi mažiausiai uždirbančiais, bet iš esmės tik didinamos problemos“, – tvirtino A. Romanovskis.
