Penktadienio pavakarę Panevėžio centras sumirguliavo tautiniais drabužiais, suskambėjo muzikos garsais. Laisvės aikštėje sukosi šokėjų poros. Taip panevėžiečiai prisijungė prie Lietuvos liaudies kultūros centro organizuotos akcijos „Visa Lietuva šoka“.
„Vienas iš svarbiausių akcijos tikslų – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomu scenose, bet kiekvienam prieinamu, išbandytu, pamėgtu“, – tvirtina akcijos sumanytojai.
Panevėžyje šį renginį organizavo folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė. Jau trečią kartą vykusi akcija ir šiemet subūrė nemažą pulką šokėjų: vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblį „Grandinėlė“, folkloro ansamblius „Raskila“, „Pulkelis“ bei „Penktadieninių etnomokymų Panevėžyje“ dalyvius. Šokio sūkuryje sukosi ir tiesiog praeiviai
Pasak L. Vilienės, akcija „Visa Lietuva šoka“ graži tuo, kad kiekvienas regijonas išryškina savo privalumus. Šie metai – tautinio kostiumo metai, todėl renginyje buvo galima pasigrožėti aukštaitiškais apdarais.
„Raskilos“ vadovė pasakojo, kad vieša erdvė pasirinkta, kad dalyvauti galėtų net tie, kurie neplanavo ar nežinojo apie tokį renginį. Ir tai pasiteisino – praeiviai kiek pastoviniavę, pažiūrėję, įsisukdavo tarp tautinių šokių aistruolių. L. Vilienė teigė, kad anksčiau žmonės taip ir susipažindavo – tai su vienu, tai su kitu pašokdavo.
Žvarbus oras renginio dalyvių neišgąsdino. Jei kam ir buvo šalta, greitai sušilo trypdami polkos ritmu. Po trankių šokių ir atsikvėpti reikia, todėl per pertraukėles šokėjai galėjo pasiklausyti liaudies dainų ir patys padainuoti.
Šokėjai buvo smagiai nusiteikę ir net po daugiau nei valandos trepsėjimo neatrodė pavargę. Panevėžietė Aliūtė sakė, kad šoka net 20 metų, o į renginį atėjo iš idėjos. Ji teigė, kad būnant lietuve negali nešokti lietuvių liaudies šokių. Tokia akcija, jos nuomone, ugdo tautiškumą, o joje dalyvaudama rodo pavyzdį savo vaikams ir tikisi, kad jie kada nors perims šią tradiciją.
Jau 17 metų šokanti Jurgita džiaugėsi, kad propaguojama meilė lietuvių liaudies kultūrai. O Vladas pasakojo, kad tautiniuose šokiuose labiausiai jį žavi mišrumas – daug skirtingų judesių ir kombinacijų. Nors ir gerai jų visų nemoka, bet tame ir smagumas.
Akcija prasidėjo „Pasisveikinimo maršu“, o baigėsi „Suktiniu paskutiniu“, kurį šoko visi Lietuvos miestai ir miesteliai.
