Elektroninis miestas – tai elektroninė valdžia ir informacinė visuomenė, t. y. toks miestas, kuriame informacinę visuomenę valdo elektroninė valdžia.
Panevėžio miesto plėtros strateginiame plane numatyta parengti elektroninio miesto programą. Savivaldybė turi vykdyti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą ir įgyvendinti Elektroninės valdžios koncepciją.
Remiantis šiais dokumentais, Savivaldybė turi efektyviau atlikti viešąjį administravimą, teikti viešąsias paslaugas, užtikrinti gyventojams galimybę įgyti įgūdžių ir kvalifikaciją, gauti patikimos informacijos ir viešąsias paslaugas, gyventojus aptarnauti pagal „vieno langelio” principą, sudaryti sąlygas teikti pasiūlymus, kritikuoti, dalyvauti priimant sprendimus, įdiegti tarp savivaldos institucijų keitimosi elektroniniais dokumentais sistemą, sudaryti sąlygas verslui naudotis vieša informacija, kuri reikalinga komercinėms paslaugoms kurti, padėti neįgaliesiems lengviau integruotis į visuomenę.
Didelę įtaką elektroninės valdžios ir informacinės visuomenės plėtrai bendruomenėse turi gyventojų kompetencija, informacinių sistemų taikymas ir elektroninių viešųjų paslaugų teikimas. Mūsų gyventojų kompetencija taikant informacines technologijas ir kasdieniame gyvenime, ir darbe gan aukšta.
Gyventojų kompetencijai informacinių technologijų srityje didelę įtaką turi švietimo, mokslo ir kultūros įstaigos, bibliotekos, viešieji interneto centrai. Panevėžyje aljanso „Langas į ateitį” dėka įsteigti 6 viešieji interneto centrai, kuriuose gyventojai nemokamai gali naudotis internetu.
Taip pat viešųjų interneto centrų steigimas įpareigoja savivaldos ir kitas valdžios institucijas moderniomis elektroninėmis paslaugomis sukurti tiesioginį ryšį tarp vietos valdžios ir bendruomenės narių, modernizuoti viešąjį administravimą. Viešieji interneto centrai padeda bendruomenei tapti informacinės visuomenės nare. Panevėžio miesto plėtros strateginiame plane jų numatyta steigti ir daugiau.
Šiuolaikinių informacinių technologijų diegimas mokyklose ir kitose švietimo institucijose ugdo pedagogus, rengia moksleivius kaip aktyvius informacinės visuomenės narius, padeda integruoti įvairių mokslo ir gyvenimo sričių žinias. Dauguma mokyklų vadovų skatina ir sudaro sąlygas pedagogams, mokyklų bibliotekininkams įgyti kompiuterinio raštingumo žinių, tobulinti kvalifikaciją.
Švietimo, mokslo ir bibliotekų darbuotojų pastangomis bendruomenės nariai tampa žinių ir virtualios visuomenės nariais.
Didelės įtakos informacinės visuomenės plėtrai bendruomenėse turi savivaldos ir valstybės institucijų informacinių sistemų taikymas bei elektroninių viešųjų paslaugų teikimas.
Informacinių sistemų diegimas priklauso nuo vadovų ir informatikos specialistų iniciatyvos. Pirmiausia vadovas turėtų rodyti iniciatyvą diegiant informacines technologijas ir informacines sistemas, skatinti darbuotojų motyvavimą dirbti naujomis informacinėmis technologijomis. Jis turėtų reikalauti savo darbo vietos kompiuterizavimo, t.y. tinkamai įdiegtų informacinių sistemų.
Šiuo metu daugelis Savivaldybės darbo vietų yra kompiuterizuotos. Kompiuterizavimo principas – kiekvienas skyrius (tarnyba) informacinėmis sistemomis kaupia savo srities duomenis, o vadovai savo darbe naudojasi skyrių informacija, sukaupta duomenų bazėse.
Mūsų Savivaldybės vadovų darbo vietos yra kompiuterizuotos, t.y. įdiegtos informacinės sistemos. Savivaldybės vadovai dirba, taikydami savo darbo vietose šiuolaikines informacines technologijas.
Pavyzdžiui, biudžeto planavimo ir valdymo informacinė sistema leidžia administracijos vadovams iš savo darbo vietos valdyti ir skirstyti lėšas.
Kita svarbi informacinė sistema – Savivaldybės norminių dokumentų kaupimas ir paieška interneto svetainėje. Tinkamas šios sistemos taikymas savivaldybėse atveria naujas gyventojų bendravimo su vietos valdžia ir skaidresnio valdymo galimybes. Dar kitos informacinės sistemos pagalba kontroliuojama, kaip atsakyta į gaunamus gyventojų ir įvairių institucijų raštus bei skundus, kaip priimami sprendimai įvairiais klausimais.
Tad Savivaldybės valdžia tampa elektroninė, kai savo darbo vietoje naudojasi informacija, kuri reikalinga bendruomenei valdyti, efektyviai skirstyti lėšas, matyti gyventojų problemas ir jas spręsti. Kita svarbi priemonė – tai viešosios paslaugos. Viešųjų paslaugų teikimas atveria naujas gyventojų bendravimo su vietos valdžia ir savivaldybės tarnautojais galimybes. Dėl viešųjų paslaugų teikimo iš dalies keičiasi ir administravimo funkcijos Savivaldybėje.
Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia pirmojo ir antrojo lygio viešąsias paslaugas.
Jau pradedame diegti gyventojų aptarnavimo informacinę sistemą interneto svetainėje. Šios sistemos įdiegimas sudarys sąlygas kaupti besikreipiančių asmenų užklausų duomenis, kiekvienam interesantui pateikti klausimą, užpildyti prašymo formą interneto svetainėje, patiems asmenims stebėti, kaip vykdomas jų prašymas, ir sužinoti atsakingo darbuotojo pavardę.
Savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti vieną iš Elektroninės valdžios koncepcijos priemonių plano punktų, t.y. Savivaldybės administracija, beveik visos jos kontroliuojamos įmonės, biudžetinės ir viešosios įstaigos elektroniniu būdu pradėjo teikti mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat šiais metais planuojama pradėti gyventojus aptarnauti „vieno langelio” principu.
Tačiau yra ir problemų. Viena jų – Miesto gimnazijų, bendrojo lavinimo vidurinių, pagrindinių mokyklų informatikos kabinetų kompiuterizavimo programa, kuri neatitinka dabartinės situacijos švietimo įstaigose ir turi tapti visų švietimo įstaigų kompiuterizavimo programa.
Švietimo, socialinės globos, kultūros ir meno įstaigų buhalteriai, neturėdami naujesnės modifikacijos kompiuterių techninės įrangos, negali elektroniniu būdu deklaruoti mokesčių, vykdyti elektroninių pervedimų į banką.
Kita labai svarbi problema – neįdiegta Tarybos dokumentų informacinė sistema. Tarybos nariams nesudaryta sąlygų savo darbe taikyti šiuolaikines informacines technologijas.
Norint tinkamai įdiegti Tarybos dokumentų tvarkymo informacinę sistemą, būtina pirkti Tarybos nariams nešiojamuosius kompiuterius. Tai palengvintų Tarybos narių darbą, sutaupytų lėšų kanceliarinėms reikmėms.
Tarybos nariai turėtų efektyviau valdyti, kai jiems bus sudarytos sąlygos naudotis jiems reikalinga operatyvia informacija (sprendimų projektai, aiškinamieji raštai), kuri būtų pateikta interneto svetainėje.
Lėšų skyrimas šioms problemoms spręsti padėtų miesto valdžiai tapti elektronine, o miesto bendruomenei – informacine.
Tikiu, kad pavyks informacinėmis technologijomis pagerinti kiekvieno bendruomenės nario gyvenimo kokybę, moderniomis elektroninėmis paslaugomis sukurti tiesioginį ryšį tarp vietos valdžios ir bendruomenės narių, sumažinti skaitmeninę atskirtį tarp skirtingos socialinės padėties gyventojų.
Lietuvos kaip informacinės visuomenės prestižas iš dalies priklauso ir nuo mūsų miesto elektroninės valdžios ir informacinės visuomenės lygio.
Rita Bytautaitė,
Informacinės visuomenės plėtros
skyriaus vedėja
