Panevėžį drąsiai galime vadinti menininkų miestu: kiekvieną savaitę čia pristatomos bent kelios naujos parodos. Naujausia – „Miestas ir miestiečiai“ – atskleidžia dažnai nepastebimas detales, į kurias dėmesį atkreipia tik įgudusi fotografo akis.
Jau tapo gražia tradicija, kad Panevėžio fotografų draugija kasmet miestiečius nudžiugina dviem naujomis parodomis. Vienoje jų visi norintieji gali pateikti darbą laisva tema, tik būtina, kad atspindėtų metų pasiekimai, mintys ir jausmai.
Antrajai parodai abstrakti tema sugalvojama iš anksto, o pačius geriausius, ekspozicijos vertus darbus atrenka draugijos kūrybinė grupė ir garbės nariai. Būtent tokia yra paroda „Miestas ir miestiečiai“.
Kaip prisipažino Panevėžio fotografų draugijos pirmininkas Orlandas Butkus, sugalvoti, kuo nustebinti meno gerbėjus, niekada nėra lengva, tačiau šį kartą pasisekė.
„Rengdamiesi šiam vakarui įtemptai galvojome, kokią temą galėtume pasiūlyti, ir nusprendėme, kad reikia kalbėti apie Panevėžį bei jo žmones. Manome, kad tai įdomu, atskleidžia kitokį požiūrį į kasdienybę, miestą, jo detales. Sugalvota tema draugijos narių nevaržėme taisyklėmis, nebuvo taikomi jokie laiko kriterijai, tad kiekvienas galėjo išreikšti savo mintis ir vidinį pasaulį“, – „Sekundei“ tvirtino O. Butkus.
Savo darbus pristatė ir požiūrį į miestą atskleidė dvylika draugijos narių: Danutė Augustinienė, Paulius Barkauskas, Orlandas Butkus, Vilmira Gedzevičienė, Žilvinas Kropas, Martyna Morkūnaitė, Tadas Povilonis, Valdas Šukys, Aivaras Troščenka, Irma Urbaitė, Sonata Žilytė, ir Aidas Žeruolis.
Sužavėjo profesionalą
Geriausius kūrinius išrinkti padėjęs draugijos garbės narys Saulius Saladūnas džiaugėsi fotografų darbais ir atskleidė šio žanro subtilybes ir žavesį.
„Rūšiuodamas darbus į juos žiūrėjau ne vieną vakarą, daug galvojau ir pastebėjau, kad autoriai ir jų požiūris labai skiriasi. Visa tai suteikia šiai parodai daugiausia žavesio. Gatvės fotografijos žanras ypatingas, nes profesionalai sugeba įsijausti į aplinką, užfiksuoti tikras emocijas. Be to, iš kasdienybes ištraukia ką nors ypatinga. Žiūrint į nuotraukas netgi galima pradėti spėlioti, ar čia tikrai Panevėžys, ar fotografijos nėra koreguotos“, – kalbėjo S. Saladūnas.
Jis negailėjo pagyrimų ir pačiai temai. Fotomenininko nuomone, tokie kūriniai visuomet sulauks susidomėjimo. Pasak jo, miestas – tarsi gyvas organizmas, nes nuolatos keičiasi, o žmonėms malonu prisiminti praeitį, be to, galima ją palyginti su dabartimi.
S. Saladūnas įvardijo tris autorius – V. Šukį, T. Povilonį ir D. Augustinienę, – kurių darbai jam padarė didžiausią įspūdį.
Ne pirmoji
Panevėžio fotografijos draugija meno gerbėjus džiugina jau ne pirmą kartą. Prieš beveik septynerius metus savo veiklą pradėjusi komanda nuolat tobulėjo ir padovanojo miestui ne vieną parodą: „Panevėžio atspindžiai“, „Ženklas“, „Šalis, kurioje nėra žemėlapių“, „Panevėžys pro akutės skylutę“, „Aktorių portretai“, „11“ bei keletą kitų.
Apie 50 narių turinčią draugiją vienija ne tik polinkis į kūrybą, bet ir noras nuolat ieškoti iššūkių.
„Neretai visi, pasiėmę fotoaparatus, kartu einame tiesiog pasivaikščioti arba rengiame tikslines fotosesijas. Pavyzdžiui, kai buvo griaunamas mėsos fabrikas, su buvusiu jo darbuotoju įgyvendinome bendrą projektą: jis, vaikščiodamas miesto gatvėmis, muzikavo, o mes stengėmės užfiksuoti tas akimirkas. Tai buvo labai smagi ir pavykusi tema. Susigalvojame įvairių kūrybinių žaidimų, kurie padeda smagiai praleisti laiką ir tobulėti“, – apie draugijos veiklą kalbėjo O. Butkus.
