Iki šiol alkio kirminą numarindavę jau įprastais
čeburekais ar dešrainiais, panevėžiečiai kuris laikas skanauja lietuviams vis
dar egzotiškus kebabus. Prekiauti jais mieste pradėta praėjusią vasarą –
užsienyje nesilankantiesiems nei patiekalo pavadinimas, nei jo pardavėjai
pasitikėjimo nekėlė. Klaipėdos g. gale esantį kebabų kioskelį – vieną pirmųjų
tokio tipo užkandinių mieste apgulė smalsuoliai: jiems magėjo paragauti dar
neregėto patiekalo.
Dabar mažos kebabinės su ratais stovi prie didesnių gatvių, žmonių susibūrimo vietose, turgavietėse. Apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išdavė 10 leidimų pardavinėti kebabus mieste. Vienas iš šio verslo pradininkų Panevėžyje Aurimas Breivė jau kuria planus, kaip prekybą kebabais išplėsti, ir imasi vis naujų egzotiško užkandžio populiarinimo formų. To reikalauja ir vis didėjanti konkurencija – klientai išrankūs, smulkmenos tereikia, kad pasuktų į konkurentų kioskelį.
Pritaikė lietuvių skrandžiams
Turkiškos virtuvės patiekalas – kebabas – populiarus ir greitas užkandis. Jo pagrindas – ant vertikalaus lėtai besisukančio strypo kepta mėsa. Ji pjaustoma plonais gabalėliais ir kartu su daržovėmis bei padažu dedama į baltą turkišką duoną.
Nedidelės užkandinės, kurių savininkai dažniausiai išeiviai iš Turkijos, klesti daugelyje Europos šalių. Išalkusiųjų jos dažnai laukia visą parą. Kitaip nei panevėžiečiai, jie kebabams naudoja aukščiausios rūšies jautieną ar avieną, kelių dešimčių rūšių padažus, alyvuoges, paprikas ir kitus patiekalo skonį gerinančius priedus.
Paklaustas, ar mūsų mieste parduodami kebabai bent kiek primena Vokietijoje ar Belgijoje siūlomus turkų, A.Breivė sakė, kad jo virtuvėse ruošiamas užkandis – lietuviškas. Dvidešimt penkerių metų verslininkas “Sekundei” pasakojo, kad imtis greitojo maitinimo verslo pasiryžo padirbėjęs Amerikoje. Tiesa, ten panevėžietis pardavinėjo ne turkiškus patiekalus.
“Dešrainiai jau visiems pabodę, kebabų prekiautojus pamačiau Kaune ir pamaniau, kodėl gi jų nepradėjus pardavinėti Aukštaitijos sostinėje”,- pasakojo A.Breivė. Jis neslėpė – pradžia nebuvo lengva: turkų virtuvei dažniausiai priskiriamo patiekalo gamybai reikalingos technikos Lietuvoje nebuvo – teko ieškoti užsienyje. Kepti kebabus verslininkas mokėsi Kaune, o pirmąją jų virtuvėlę atidarė Klaipėdos g. gale pernai vasarą. Vyras teigė, kad kebabams jis naudoja kiaulieną – lietuviams labiau įprastą mėsą. “Iš pradžių maišėme kiaulieną su jautiena, bet dabar šio sumanymo atsisakėme – klientai įtariai žiūrėjo į tamsesnius keptos jautienos gabalėlius”,- sakė ponas Aurimas. Pirmieji Panevėžiui neįprasto užkandžio ragautojai buvo jaunimas bei iš užsienio grįžę lietuviai. Panevėžietis kebabus ruošia ne su turkiška duona, bet naudoja levašus – apskritus, plonus paplotėlius. Su mėsa į paplotėlį dedami pomidorai, agurkai, salotos, svogūnai ir padažas. “Galima ir praplėsti priedų asortimentą, kebabą paskaninti žirneliais,- idėjų nestokojo A.Breivė. – Planuojame pasiūlyti ir kebabų su turkiška duona, tačiau tam reikia įsigyti naujos, brangiai kainuojančios įrangos”.
Pasirinkęs kebabų verslą, jis tikina neprašovęs pro šalį: “Nors iš to nepralobsi, bet pragyventi galima”. Pradėjęs nuo vienos užkandinės, dabar jaunasis verslininkas kebabus siūlo miesto automobilių turguje ir šalia autobusų stoties. Kebabais alkį malšina jaunimas, įstaigų tarnautojai, vyresnės kartos panevėžiečiai į naujieną dar vis žiūri įtariai. “O gaila. Tai – sotus ir sveikas užkandis”,- egzotišką patiekalą gyrė A.Breivė.
Kebabus kerta ir naktį
Viena pirmųjų mieste kebabų pardavėja Rita dirba Klaipėdos g. gale esančioje užkandinėje. Ji pasakojo, kad pagrindiniai klientai – jaunimas, moksleiviai. Bene daugiausia kebabų ji parduodanti vakare bei savaitgaliais. Kitoje A.Breivei priklausančioje užkandinėje besidarbuojanti Renata tvirtina, kad prekyba pagyvėja artėjant pietų metui, kai į gatves pasipila įstaigų tarnautojai. Ši užkandinė – vienintelė mieste kebabus siūlo ir naktį. Paklausta, ar atsiranda naktinių valgytojų, Renata linktelėjo galva. “Yra. Tai iš diskotekų traukiantis jaunimas. Iki pirmos valandos norinčiųjų užkąsti netrūksta. Sulaukiame ir itin ankstyvų klientų”,- sakė pardavėja.
Vilioja armėniškais kebabais
S.Dariaus ir S.Girėno g. esančiame turgelyje kebabais prekiaujanti Liudmila pasakojo, kad čia dirbanti kelis mėnesius. Ji, kaip ir kitos “Sekundės” kalbintos pardavėjos, tvirtino, kad šio užkandžio mėgėjai – jaunimas. “Pensininkai dažnai stovi ir žiūri į kepančią mėsytę. 5 litus išleisti kebabui – jiems per brangus malonumas”,- sakė Liudmila. Viena moteriškė, ilgai stebėjusi kebabų užkandinę, kartą ryžosi paragauti. “Sakė gavusi pensiją iš karto atėjo pas mane, nes labai jau rūpi, kas per daiktas tas kebabas”,- šypsojosi pardavėja. Beje, tarp jos nuolatinių klientų – pensininkas, kuris kebabus kerta kone kasdien. “Kartą nusipirko paragauti. Dabar ateina kasdien. Sako, kad kebabo jam užtenka visai dienai”,- tikino Liudmila.
Ji pastebėjusi, kad, padaugėjus prekiautojų kebabais, klientai pradėjo migruoti, ieškodami, kur šis užkandis skanesnis. “Kaina visur vienoda – nuo 4 iki 6 litų, tačiau skiriasi gaminio kokybė. Mūsų kebabas – armėniškas. Negailime mėsos. Klientai, pirkę pas mus, vėl sugrįžta dėl to. Pasirodo, yra taupančiųjų, o žmonės tai labai greitai pamato”,- apie kebabų prekybos verslo konkurencijos ypatumus pasakojo pardavėja. Paklausta, kuo skiriasi armėniškas kebabas nuo kitų, Liudmila paaiškino, kad ji naudojanti ypatingus padažus ir klientų itin mėgstamą kiaulienos kumpį.
Pirktų du kilogramus
Šalia turgaus “Tau, žemdirby” dešrainiais ir kebabais prekiaujanti Vilma, kaip ir A.Breivė, save laiko kebabų verslo Panevėžyje pradininke. “Aurimas pradėjo savaite vėliau už mus”,- tikino pašnekovė. Pirmoji kebabų užkandinė, pasak Vilmos, buvo atidaryta miesto automobilių turguje. “Tai buvo egzotika, mieste dar nematytas dalykas – prie kioskelio nutįso žmonių eilės, plušome išsijuosę”,- pasakoja Vilma. Jos užkandinėje pardavinėjami kebabai – libanietiški ir vieninteliai mieste iš vištienos. “Iš Vokietijos grįžę panevėžiečiai labai jau norėjo kebabų su turkiška duona. Pradėjome juos pardavinėti, tačiau nupirko tik vieną – matyt, ne lietuvių skonio”,- apie nevykusį bandymą kopijuoti turkišką receptą kalbėjo “Sekundės” pašnekovė. Daugiausia kebabų mėgėjų – automobilių turguje – čia iš tolimiausių rajono kampelių renkasi nemažai žmonių ir jiems šis užkandis – dar neišbandyta egzotika.
“Kitose miesto turgavietėse prekyba kebabais sekasi prastai, bandžiusieji juos pardavinėti centriniame turguje savo verslą perkėlė kitur. Ir žemdirbių turgaus prekeiviai bei lankytojai kebabus dažniau iškeičia į jiems labiau įprastus ir pigesnius čeburekus”,- teigė Vilma. Pensininkai prie jos užkandinės sustoja tik iš smalsumo – domisi, kas tai yra kebabas, kodėl jis toks brangus. “Viena moteris prašė jai pasverti du kilogramus kebabams kepamos mėsos”,- apie vyresnės kartos panevėžiečių supratimą apie rytietiškos virtuvės užkandį pasakojo pardavėja.
Vilma teigė pastebėjusi, kad konkurentų, prekiaujančių kebabais, Panevėžyje daugėja. Ji taip pat rengiasi plėsti užkandinių tinklą. Pasak pašnekovės, paruošti kebabą – nėra sudėtinga, tik reikia įgūdžių mėsą, padažą, daržoves suvynioti į levašą. Panevėžyje, kitaip nei Europos kebabinėse, šį darbą dirba moterys ir merginos. “Ieškojome dviejų naujų darbuotojų. Nėra lengva surasti. Darbas sunkus, nes vasarą virtuvėlėje labai karšta. Merginos nebenori sunkiai dirbti, nors ir tikina ieškančios darbo”,- įsitikinusi Vilma. Kol kas, anot pardavėjos, su konkurentais nesipykstama – kainos visose užkandinėse vienodos. “Tačiau klientai užkandinę pasirenka pagal kitus kriterijus. Vieniems patinka pardavėja, kiti tvirtina, kad vienur įdedama daugiau mėsos, kitur jos mažiau, nors normos – 100 g kebabui – laikomasi visur. Tiesa, aš jau geriau įdėsiu daugiau nei numažinsiu, tačiau yra ir tokių samdomų darbuotojų, kurie linkę taupyti klientų sąskaita. Man svarbu, kad verslas klestėtų”,- kalbėjo Vilma.
Vizija – kebabai į namus
A.Breivė neketina apsiriboti keletu mieste esančių kebabinių. Jis jau svajoja apie tai, kad egzotišku ir sparčiai populiarėjančiu patiekalu galėtų mėgautis ir mažesnių Aukštaitijos miestų gyventojai. “Turiu slaptą viltį, kad kebabus pripažins ir vyresnės kartos panevėžiečiai”,- kalbėjo jaunasis verslininkas. Jis, kaip ir Europos kebabais prekiaujančios užkandinės, planuoja miestiečius maitinti visą parą – kad alkanų nakvišų yra pakankamai, verslininkas įsitikino, kai naktimis pradėjo dirbti jo užkandinė šalia autobusų stoties. Paklaustas, ar nesirengia kebabų atvežti tiesiai į namus, A.Breivė nesuglumo: “Kodėl gi ne. Tai darysime artimiausioje ateityje”. Jis neatmetė galimybės, kad rytietiškos egzotikos lietuvišką variantą – kebabą, mieste pardavinės dar daugiau prekybininkų. “Manau, kad vietos užteks visiems. Klientai atsirinks geriausius”,- įsitikinęs A.Breivė.
Pretenzijų neturi
Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyriaus vedėja Violeta Krivickienė tvirtino, kad leidimų prekiauti kebabais tarnyba išduoda ne taip jau mažai. “Prieš tai tikrinome patalpas, ar prekybininkai sugebės virtuvėlėje užtikrinti švarą ir tvarką”,- sakė V.Krivickienė. Maisto priežiūros skyriaus specialistai dar nesulaukė panevėžiečių skundų dėl nekokybiškų kebabų. Kol kas nepastebėta, kad juos pardavinėjantieji pažeistų higienos normas. “Šis verslas neseniai įsibėgėjo. Šią vasarą rengiamės patikrinti visas kebabais prekiaujančias įmones”,- pabrėžė maisto priežiūros skyriaus vedėja.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Tarp pirmųjų prekiautojų kebabais – Vilma. Ji panevėžiečius vilioja libanietiškais kebabais iš vištienos.
