Rugsėjo 7-oji – Panevėžio įkūrimo diena. Prieš 514 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro pasirašytame rašte pirmą kartą paminėtas Panevėžys.
Šiuo 1503 m. rugsėjo 7-osios raštu didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių Ramygalos klebonui, tačiau su sąlyga, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta bažnyčia , kuri kovotų su krašte įsitvirtinusia pagonybe.
Dovanotoje žemėje dešiniajame Nevėžio krante pastatyta medinė bažnyčia ir klebonija. Priešais bažnyčią – turgaus aikštė, joje stovėjo karčiama ir aludė su pirtimi. Gyvenvietei prigijo Senojo Panevėžio vardas.
Nors tarp istorikų nusistovėjusi nuomonė miesto įkūrimo data laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, visgi, pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko, tai tėra simbolinis atskaitos taškas, nes dažnai toje vietovėje žmonės gyvenę šimtus ar net tūkstančius metų.
Archeologiniai radiniai Panevėžio dabartinėje teritorijoje, pavyzdžiui, Berčiūnų pilkapiai, siekia dar 7-8 a., o tai yra kelis šimtus metų anksčiau nei istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas miesto vardas. Tai rodo, kad dar iki didžiojo kunigaikščio Aleksandro rašto Ramygalos klebonui dabartinėje miesto teritorija buvo gyvenama.
Be to, pasak A. Astramsko, tą įrodo ir pačiame didžiojo kunigaikščio rašte minimos sodybos, karčemos, užtvankos.
Pirmoji Panevėžio bažnyčia iškilo dabartinėje Senamiesčio gatvėje. Toliau, istoriko teigimu, Panevėžys vystėsi kaip gyvenvietė, tiesa, ne per didžiausia. 16 a. įgavo administracinę galią. Čia ėmė kurtis apskrities įstaigos, bet tik 19 a. įgavo modernaus miesto bruožus: pradėta vystyti prekyba tolimais atstumais, kurtis kultūros, švietimo įstaigos – Panevėžys tapo ekonomikos ir švietimo centru.
A. Astramsko teigimu, nuo 19 a. vidurio Panevėžys tampa regioninio centru ir tokį statusą išlaikęs iki šiol.
Istoriko teigimu, Panevėžys Lietuvos kontekste išsiskyrė pilietiškumo raiška. 20 a. pirmoje pusėje mieste buvusių pilietinių iniciatyvų, savanoriškų asociacijų veikė gerokai mažiau nei sovietmečiu ir bene tiek pat, kiek jų veikia dabar.
„Pilietiškumą galime kelti kaip Panevėžio vėliavą. Tai labai ryški žymė miesto istorijoje“, – pažymi A. Astramskas.
Su gimtadieniu mielas mieste
Su gimtadieniu mano mieste…