Panevėžio Laisvės aikštę su Klaipėdos gatve jungiančiame tunelyje didėja prieš porą metų pradėta kurti bendra panevėžiečių nuotrauka – keraminis pano.
Šiame įspūdingame kūrinyje suklijuotų beveik 400 veidų kolekciją šįmet papildys dar 198-ių panevėžiečių sukurti akmens masės bareljefiniai portretai.
Lėlininkus įtraukė keramika
Laisvės aikštės tunelio sieną puošiančiame pano savęs įamžintų ieško jau keli šimtai panevėžiečių.
Dar nespėjusieji šioje bendroje miestiečių nuotraukoje palikti savo pėdsako joje ieško artimųjų, bičiulių ar šiaip pažįstamų veidų.
Jau greitai šį akcentą, bylojantį apie panevėžiečių bendrystę, papildys nauji veidai.
Dailės galerijoje lipdyti portretų prieš leidžiantis į gastroles palinko vienintelio tokio Europoje Panevėžio lėlių vežimo teatro kolektyvas.
Bendrą panevėžiečių keraminę nuotrauką papildys lėlininkų nulipdyti savo pačių, artimųjų portretai ar simboliai, užkodavę žinutes ateisiantiems į tunelį apžiūrėti pano.
Teatro įkūrėjas ir vadovas Antanas Markuckis nusprendė lipdyti ne savo portretą, o ženklą, iš kurio kiekvienas panevėžietis nesunkiai atpažins autorių.
Įamžino savo simbolį
Bendrame panevėžiečių pano ant tunelio sienos A. Markuckį ir jo unikalųjį teatrą primins paveikslėlis su lėlininko nulipdyta pasaga, išrašytais jo vardu bei pavarde ir netgi autografu.
„Nusprendžiau lipdyti ne veidą. Nelabai koks iš manęs keramikas, nors kadaise esu prisilietęs prie molinių namelių lipdymo ir glazūravimo. Bet šitas pano kuriamas ne metams ir ne dvejiems, darbas bus viešas, daugelio žiūrimas. Jį lipdyti reikia atsakingai“, – kalbėjo A. Markuckis.
Menininkas pasakoja į lipdymo procesą įsitraukęs visa esybe – valanda, praleista Dailės galerijoje palinkus prie kuriamo bareljefo, dovanojo tikrą relaksaciją po įtampos ruošiantis teatro gastrolėms po kaimus ir miestelius.
„Sukurti bendrą panevėžiečių pano – nuostabi idėja. Lipdydamas netgi galvojau, kaip būtų šaunu tokiais panevėžiečių nulipdytais portretais išklijuoti miesto Savivaldybės pastatą. Ir po 10, 20, 60 metų atėjusieji ant sienos matytų savo tėvų, senelių darbus. Kartu tai būtų priminimas dirbantiems tame pastate, kad jie atstovauja, kad tarnauja visiems šitiems žmonėms“, – svarsto lėlininkas.
Suvienijo kartas
Lipdyti portretų miesto Dailės galerija panevėžiečius pirmą kartą pakvietė prieš porą metų.
Kultūrinės veiklos vadybininkei Rūtai Povilaitytei mintis sukurti savotišką panevėžiečių bendrą nuotrauką – keraminį pano ant tunelio sienos – gimė svarstant, kaip Aukštaitijos sostinę pasveikinti su 520-uoju gimtadieniu.
Tuomet miestiečiai buvo pakviesti ateiti iš molio nulipdyti portretą – savo, artimo žmogaus, pažįstamo ar tiesiog gerbiamo panevėžiečio.
Ši idėja sulaukė didžiulio atgarsio – norinčiųjų kurti pano buvo daugiau, nei leido galerijos galimybės.
Todėl portretų kūrėjai sukviesti ir kitais metais.
Taip ši iniciatyva išaugo į dar vieną miesto tradiciją, subūrusią jau kelis šimtus panevėžiečių.
Kurti portretų į Dailės galeriją rinkosi ir darbuotojų kolektyvai, ir miesto bendruomenės, ėjo ir šeimos ar pavieniui.
Vaikai lipdė mamas, tėčius, brolius ar seseris, tėvai – savo atžalas. Kiti panoro pano įamžinti artimus bičiulius, o buvo ir lipdžiusių tuomečio mero Ryčio Račkausko bei garsiojo režisieriaus Juozo Miltinio portretus.
Lipdo ir kariai, ir pareigūnai
Šįmet projektą tęsianti Dailės galerijos kultūrinės veiklos vadybininkė Marija Rudokaitė-Kazlauskė kurti keraminių portretų pakvietė tuos, kurie rūpinasi visais: medikus, psichologus, policijos pareigūnus, karius. Taip pat – ir sielai peno suteikiančius teatro kūrėjus.
„Jau vyko edukacijos, kuriose dalyvavo policijos pareigūnai, psichologės, krašto apsaugos savanoriai, Lėlių vežimo teatro kolektyvas, mėnesio pabaigoje lauksime Juozo Miltinio teatro darbuotojų“, – vardija M. Rudokaitė-Kazlauskė.
Ji atkreipė dėmesį, kad edukacijų dalyviai lipdė savo portretus, išskyrus A. Markuckį, palikusį išskirtinį antspaudą.
Nors šįmet projektas orientuotas į tikslines grupes, bet, pasak jo kuratorės, matydama, kaip noriai panevėžiečiai įsitraukė į pano kūrimą, Dailės galerija liepą organizuos dvejas kūrybines dirbtuves ir kitiems, norintiems palikti savo atspaudą bendroje keraminėje nuotraukoje.
Dovana miestui
Nedidelio formato kūriniai – portretai bus išdegti krosnyje 1260 laipsnių temperatūroje ir artėjant Panevėžio 522-ajam gimtadieniui rugsėjį papildys pano sieną tunelyje, sukurdami bendrą miesto žmonių portretą, simbolizuojantį bendrystę ir tarsi jungiantį dabartį su ateitimi.
Šiame pano – ir M. Rudokaitės-Kazlauskės šeima: dukters, vyro, taip pat tėvų – dailininkų Dianos ir Tomo Rudokų keraminiai portretai. Projekto kuratorė juokiasi tik pati dar nespėjusi dalyvauti lipdymo edukacijoje ir savo portreto neturinti. Bet tikrai dar šią vasarą tokią klaidą ištaisysianti.
Toks panevėžiečių pano, pažymi M. Rudokaitė-Kazlauskė, natūraliai papildo ir naują Panevėžio vizualinį identitetą su šūkiu „Panevėžys kaip mes“.
„Tai kūrinys apie mus pačius, tai mūsų visų veidas. Juk kiekvienas pano portretas – miesto istorijos dalis, o ją kuriame visi kartu“, – sako menininkė.
