Seimui jau nuo kitų metų panaikinus PVM lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai, daugiabučių gyventojams didėsiančią finansinę naštą Panevėžio regione planuojama sušvelninti per trejetą ateinančių metų pastatant biokuro kogeneracinę elektrinę.
Seimui jau nuo kitų metų panaikinus PVM lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai, daugiabučių gyventojams didėsiančią finansinę naštą Panevėžio regione planuojama sušvelninti per trejetą ateinančių metų pastatant biokuro kogeneracinę elektrinę.Šilumos tiekėja bendrovė „Panevėžio energija“ šiuo metu paskelbusi tarptautinį viešojo pirkimo konkursą elektrinės statybos darbams.
Naująją elektrinę užkurti planuojama jau 2028-aisiais.
Atsilieps šilumos kainai
Senamiesčio gatvėje, „Panevėžio energijos“ teritorijoje nugriautų senosios katilinės pastatų vietoje planuojamos 5 MW elektros ir 20 MW šilumos galios biokuro elektrinės statybos, skaičiuojama, atsieis 29 773 mln. Eur be PVM.
Šiam projektui įgyvendinti bendrovei 14,4 mln. Eur paskolą ir 7,2 mln. eurų dotaciją suteikė nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Nors, anot „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus Tomo Juknos, investuojamos didžiulės lėšos, pastačius elektrinę atsivers galimybė visiems septynias savivaldybes aptarnaujančios įmonės vartotojams šilumos kainą sumažinti daugiau nei 0,036 ct/kWh.
„Investicijos į šį projektą bus įskaičiuotos į šilumos kainą, tačiau ta investicija turi didelę grąžą.
Šiuo metu šilumai pagaminti neužtenka naudoti vien biokurą. Turime deginti ir dujas, o kai ypač šalti mėnesiai, ir dyzeliną bei mazutą, o tai brangi kuro rūšis. Pastatę elektrinę turėsime galimybę šilumą ir elektrą gaminti deginant žymiai pigesnį biokurą. Šiuo metu jo kaina dukart mažesnė nei dujų ir kone triskart nei dyzelino. Taigi elektrinės statybos kaštai šilumos kainą turėtų padidinti, bet kadangi ji bus kūrenama pigiu biokuru, tai leis sumažinti galutinę kainą vartotojams“, – teigė T. Jukna.
Skaičiuojama, kad būsimoji elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 143,3 GWh šilumos energijos ir 37,7 GWh elektros energijos.
Šiluma bus tiekiama vartotojams, o elektros energija parduodama už rinkos kainą.
Pasak įmonės vadovo, iš elektros gamybos uždirbtas pelnas grįš vartotojui – arba savivaldybėms išmokamais dividendais, arba mažinant šilumos kainą.
Elektros garantijos Panevėžiui
Pasak T. Juknos, geopolitiniu požiūriu šis projektas naudingas visai Lietuvai, nes didinama vietinė elektros energijos generacija.
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius skaičiuoja, jog visą Panevėžį aprūpinti elektra reikia 40–50 MW galios.
Naujosios elektrinės galia tesiektų dešimtadalį šio kiekio.
Tačiau įjungus 2008-aisiais pastatytą 35 MW galios termofikacinę elektrinę, abiem dirbant elektros užtektų visai Aukštaitijos sostinei.
T. Jukna atkreipia dėmesį, jog nutrūkus elektros tiekimui be būsimosios biokuro kogeneracinės elektrinės nebūtų galimybių paleisti dujomis kūrenamos termofikacinės.
„Naujoji elektrinė suteiks galimybę likus be elektros paleisti ir esamą, tai leistų užtikrinti elektros tiekimą Panevėžiui“, – sako įmonės vadovas.
Biržai per brangi
Prieš 17-iolika metų statyta Panevėžio termofikacinė didžiąją metų dalį veikia tik budėjimo režimu.
Pasak T. Juknos, ji visiškai parengta bet kada paleisti, jei įvyktų avarija 110 kilovoltų tinkluose ir Lietuvai pritrūktų elektros.
„Pagal sutartį su „Litgrid“ (Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore – aut. past.) teikiame izoliuotos elektros energijos tiekimo paslaugą. Jei mus informuoja apie elektros energijos trūkumą – kad įvyko kabelio, jungties ar kiti gedimai – per pusę valandos paleidžiama Panevėžio termofikacinė ir pradedama gaminti elektra. Tokiu atveju jos gamybos kaštus dengia „Litgrid“, – aiškino T. Jukna.
Tačiau dujomis kūrenamoje termofikacinėje pagaminta elektra per brangi, kad „Panevėžio energija“ šiltuoju sezonu iš jos galėtų užsidirbti parduodama biržoje.
Šiuo metu elektros kaina joje siekia vidutiniškai 8 ct/kWh, o pagaminta Panevėžio termofikacinėje – apie 28 centus.
Budėjimo režimu
Paskutinį kartą Panevėžio termofikacinė nepertraukiamai veikė dvi savaites vasarį.
Per tą laiką buvo tiekiama elektra „Litgrid“, vykdant atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos, ir prekiaujama biržoje, kurioje tuo metu elektros kaina siekė vidutiniškai 29–35 ct/kWh, tai yra daugiau, nei kainuoja pagaminama Panevėžio termofikacinėje.
„Nord Pool“ biržoje kiekvieną dieną siūlome savo elektros kainą ir jei laimime, turime kitą dieną gaminti. Bet vasarą mums belieka stebėti. Jau antras, trečias mėnuo mūsų kaina biržoje per didelė – kūrenant dujas pagaminta elektra nepajėgi konkuruoti su prisuktąja vėjo jėgainių ar saulės elektrinių. Bet turint biokuro elektrinę dabartinė biržos elektros kaina – 8–9 ct/kWh – mums būtų labai gera. Taptume pajėgūs parduoti joje pagamintą elektrą ir dar iš to uždirbtume, o pelnas būtų panaudotas mažinti šilumos kainą vartotojams“, – sako T. Jukna.
