Ištisas dvi dienas Panevėžys gyvens džiazo ritmu. Jau 23-ią kartą Aukštaitijos sostinėje skambės tarptautinis vaikų ir jaunimo džiazo festivalis-konkursas „Jazz fontanas“.
Senas tradicijas turintis renginys seniai žinomas ne tik savame mieste ir Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Į Aukštaitijos sostinės vizitine kortele tapusį tradicinį festivalį šįmet susirinks 134 džiazo muzikos jaunieji virtuozai – solistai, ansambliai, orkestrai – iš įvairiausių šalies kampelių ir kaimyninės Latvijos. Jie varžysis net 70-yje kategorijų.
Panevėžio kultūros centro scenoje džiazas liesis visą penktadienį ir šeštadienį.
Pirmąją festivalio dieną koncertų maratonas tęsis nuo 10 iki 20.30 val. Šeštadienį muzikos šventė prasidės netgi pusvalandžiu anksčiau.
Abi dienas visi koncertai nemokami.
Jauniausiam žiūrovų dėmesio laukiančiam džiazo virtuozui – mušamaisiais grojančiam atlikėjui iš Klaipėdos – vos 7-eri, vyriausias festivalio dalyvis – 24-erių.
Kompetentingi vertintojai
Festivalio atlikėjus vertins komisija, vadovaujama muzikologės, džiazo muzikos analitikės, radijo laidų vedėjos Jūratės Kučinskaitės.
Į komisiją pakviesta ir džiazo pasaulyje garsi vokalistė Lina Rovaitė, kuri pati 2013 metais „Jazz fontano“ festivalyje iškovojo pirmąją vietą vokalo kategorijoje.
Jaunuosius džiazmenus taip pat vertins muzikologė Valentina Žigienė, Vytauto didžiojo universiteto džiazo katedros lektorius, džiazo pianistas Rolandas Babraitis, džiazo atlikėjas Kęstutis Švitra, festivalį organizuojančios asociacijos „Jazz fontanas“ vadovas, saksofonininkas Igoris Švedko.
Pagrindinis festivalio prizas – panevėžiečio stiklo menininko Remigijaus Kriuko sukurtas įspūdingas stiklo trimitas.
Nugalėtojams atskirose amžiaus kategorijose bus įteikti taip pat R. Kriuko kurti džiazo lašai.
Vienam iš festivalio dalyvių atiteks ir specialus prizas, 2022-aisiais įsteigtas atminti šio renginio sumanytojui, 2019-aisiais mirusiam kompozitoriui Rimantui Bagdonui – geltoną švarką, kokį mėgdavo vilkėti šis džiazmenas, dėvinčio pianisto skulptūrėlė.
Atlikėjų laukia ir daugiau staigmenų. I. Švedko prasitarė, jog po dvi nominacijas įsteigė kiekvienas vertinimo komisijos narys.
Vienintelis Lietuvoje
Į tarptautinį festivalį išaugusio renginio pradžia siekia dar 2002-uosius, kai džiazo virtuozas, kompozitorius Rimantas Bagdonas, visuomenininkas Arnas Simėnas, Panevėžio muzikinio teatro tuometis direktorius Vidmantas Kapučinskas, Muzikos mokyklai vadovavęs Tautvilis Kiznis, žvelgdami į Nepriklausomybės aikštėje ošiantį fontaną, sumąstė: o kodėl Panevėžyje negalėtų pavasariais išsilieti ir džiazo fontanas?
Pasak I. Švedko, Lietuvoje organizuojamas ne vienas džiazo muzikos festivalis, skirtas suaugusiems atlikėjams, tačiau suburiantis džiazuojančius vaikus ir jaunimą, yra retas reiškinys muzikos padangėje ir Lietuvoje kol kas vienintelis.
„Labai džiaugiamės, kad per daugiau nei 20 metų festivalis ne nunyko, o augo“, – sako I. Švedko.
Užlieti džiazo
Per visą projekto gyvavimą festivalyje dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų, daugeliui jų tai tapo tvirta pakopa į didesnes scenas ir gyvenimo veiklas.
Ne vienas žinomas Lietuvos džiazo virtuozas yra grojęs šiame festivalyje ir skynęs jame laurus.
„Skaitant garsiojo Birštono džiazo festivalio dalyvių biografijas malonu matyti, jog tie patys atlikėjai kadaise grojo „Jazz fontano“ scenoje“, – sako I. Švedko.
Anot jo, tos dvi festivalio dienos, pripildančios Panevėžį džiazuojančio jaunimo, tėra ledkalnio viršūnė. Ruoštis šiam konkursui jaunieji atlikėjai pradeda jau mokslo metų pradžioje ir visus metus gyvena laukimo jauduliu.
„Kai kurių mokyklų kolektyvai į festivalį važiuoja jau dvidešimt metų“, – pažymi I. Švedko.
Tokia festivalio sėkmė, svarsto vienas iš jo organizatorių, rodo, kad džiazas Panevėžyje buvo, yra ir bus gyvas.
„Gera klausytis laisvą muziką grojančio, improvizuojančio jaunimo. Kviečiu ir panevėžiečius dvi festivalio dienas leistis užliejamiems džiazo“, – sako I. Švedko.
