Panevėžio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje praėjusį penktadienį vyko projekto “Mokymo programų atitikimas pradedančiųjų verslininkų poreikius” baigiamoji konferencija. Joje buvo pristatyti minėtų mokymo programų tinkamumo tyrimo rezultatai. Projektą finansavo miesto Savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas.
Mokymo įstaigų ir programų netrūksta
Konferenciją pradėjo Panevėžio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos direktorė Gražina Aperavičienė. Ji kalbėjo apie Panevėžyje taikomas verslo srities mokymo programas.
“Darbo rinkos profesinio mokymo programų formaliojo mokymo registro posrityje “Verslas ir administravimas” yra 18 specialybių, kurias baigęs asmuo įgyja žinių, reikalingų verslui kurti ir plėtoti, – sakė G.Aperavičienė. – Tai yra trumpos mokymo programos, jų trukmė – iki 6 mėnesių. Darbo rinkos mokymo įstaigos turi leidimus vykdyti šias programas ir rengia mokymus”.
Pasak G.Aperavičienės, pagrindinio profesinio mokymo įstaigos (Profesinio rengimo centras, M.Rimkevičaitės technologinė mokykla, Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla), Panevėžio kolegija bei KTU Panevėžio institutas, be studijų programų, turi nemažai programų, kurių tikslas – suteikti dalyviams teorinių ir praktinių žinių apie verslo kūrimą, kad baigęs žmogus galėtų pats organizuoti savo verslą.
G.Aperavičienė pažymėjo, kad Panevėžyje yra dirbančių pagal neformalias mokymo programas suaugusiųjų mokymo įstaigų – “Minties vingiai”, Kokybės vadybos centro filialas, Darbo kompiuteriu mokymo centras ir kitos. Šių įstaigų tikslas – parengti asmenis savo verslui kurti arba jį plėtoti.
“Ir mokymo įstaigų, ir į verslą orientuotų mokymo programų, ir jose dalyvaujančių asmenų nėra mažai”, – mano G.Aperavičienė.
Reikia keisti programų turinį
G.Aperavičienė pasakojo, kad mokymo įstaiga, mokydama suaugusiuosius, turi teisę 20 proc. keisti mokymo programos turinį. Kadangi programa nuo sukūrimo iki jos įtraukimo į studijų programas arba formaliojo mokymo registrą pereina pakankamai ilgą ir sunkų kelią, kai kurios temos tampa nebeaktualios. Tad, G.Aperavičienės manymu, būtinai reikia keisti mokymo programos turinį.
“Mokymo įstaiga, norėdama keisti mokymo programos turinį, turėtų žinoti, kokių žinių ir įgūdžių mokymo programų dalyviai gauna nepakankamai. Tai yra labai svarbus grįžtamasis ryšys”, – teigė G.Aperavičienė.
Anot jos, Panevėžio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba kuruoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos darbo rinkos programos. Ši įstaiga turi sukaupusi didelę organizacinio ir profesinio mokymo darbo patirtį.
Pagrindinis projekto partneris yra Panevėžio verslo konsultacinis centras, taip pat turintis didelę patirtį mokant ir konsultuojant būsimus verslininkus.
Ką parodė tyrimas
Konferencijos dalyviams atlikto tyrimo rezultatus pristatė Verslo konsultacinio centro konsultantė Justina Čivilytė. Ji sakė, kad atlikus tyrimą, prieita prie išvados: norintys pradėti savo verslą asmenys ir siekiantieji tobulinti žinias verslo srityje turi puikias galimybes padaryti tai Panevėžyje.
“Mieste yra pakankamai mokymo įstaigų, siūlančių tokio pobūdžio paslaugas”, – teigė pranešėja. Ji pažymėjo, kad ketinantieji pradėti verslą renkasi trumpos trukmės mokymosi programas.
Orientuoti į savo verslo kūrimą panevėžiečiai daugiausia dėmesio skiria specialybės dalykams. O išsilavinimo programos suvokiamos kaip antraeilės.
Užsienio kalbų studijoms pradedantieji verslininkai skiria mažai dėmesio. “Taigi galima daryti išvadą, kad jie orientuojasi į vietinę rinką”, – kalbėjo J.Čivilytė.
Pasak jos, tyrimo respondentai teigiamai įvertino galimybę kurti ar tobulinti savo verslą baigus siūlomas mokymo programas. Daugiau negu pusė apklaustųjų (51 proc.) yra 20-30 metų. Dauguma respondentų buvo moterys (65 proc.). Beje, didžioji dauguma būsimųjų ir pradedančiųjų verslininkų pripažino, kad jiems labiausiai stinga buhalterinės apskaitos žinių.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
