Panevėžį papildė naujas meninis akcentas – J. Urbšio gatvėje, šalia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pastato, atidengta bronzinė skulptūrėlė „Panevėžiškis verslininkas“.
„Kiekviena skulptūra – tarsi mažas miesto veidrodis, pasakojantis mūsų istoriją – savitai, žmogiškai, su šypsena. „Panevėžiškis verslininkas“ – tai pagarba žmonėms, kurie kūrė ir kuria miestą: drąsiai, išmintingai, versliai ir atsakingai. Tegul šis verslininko siluetas įkvepia, priverčia nusišypsoti, o gal ir susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų paliekame miestui, kuriame gyvename. Toks yra Panevėžys. Kaip mes“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Skulptūrėlė skirta paminėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos šimtmetį.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pasakojo, kad skulptūra sukurta remiantis išsamia ikonografine ir istorine medžiaga.
„Skulptorius daug dirbo, tyrinėjo senas nuotraukas. Pavyzdžiui, balta nosinaitė ar skarelė būdavo dedama į švarko ar net palto kišenę. Žiūrėjome, kokie batai, kokie cilindrai buvo dėvimi, analizavome simbolius – laikrodį ir portfelį“, – sakė V. Matkevičius.
Simbolinis personažas „Panevėžiškis verslininkas“ įprasmina miesto verslumo dvasią ir ilgametį ryšį su prekybos bei amatų tradicijomis.
Skulptūrą sukūrė panevėžietis menininkas Vytautas Tallat-Kelpša – tas pats autorius, sukūręs ir pirmąją šio ciklo skulptūrėlę „Panevėžiškis raktininkas“.
„Panevėžiškis verslininkas“ – jau antrasis Panevėžio kraštotyros muziejaus projekto „Panevėžio istorijos artefaktai miesto erdvėse“ kūrinys.
Pirmoji skulptūrėlė „Panevėžiškis raktininkas“ saugo seniausią miesto pastatą – buvusį Upytės pavieto teismų archyvą Kranto gatvėje.
Projektu siekiama mažosios plastikos skulptūrėlėmis įamžinti reikšmingiausius miesto istorijos žmones, profesijas ir įvykius, kiekvieną kūrinį derinant prie konkrečios vietos istorinės aplinkos.
