Būrys Lietuvos ir užsienio tapytojų po dešimties Panevėžyje praleistų dienų išsivežė bent po porą nutapytų darbų ir stiprių įspūdžių.
Seniausias miesto parkas, romantiškasis Skaistakalnis su istorine „Pragiedrulių“ sodyba joje kūrusius menininkus įkvėpė visgi ne cukruotam menui.
Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ atidarytoje XXIII tarptautinio tapytojų plenero, skirto dailės patriarchui Kazimierui Naruševičiui atminti, parodoje – nuo abstrakcijos iki realizmo.
Juk, kaip sako šio plenero organizatorius ir šeimininkas, LDS Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, argi būtų įdomu atėjus į parodą pamatyti dešimt panašių paveikslų?
Į Aukštaitijos sostinę iš penkių šalių
Dešimt dienų Panevėžyje svečiavosi ir kūrė menininkai iš penkių šalių: Gabrielė Šafartzik (Vokietija), Elva Grinvaldė (Latvija), Cecilija Čiavisteli (Italija), Jana Vilsky (Vokietija), Maka Gotsiridzė (Sakartvelas), Luka Beselija (Sakartvelas), Artūras Braziūnas, Virginijus Tamošiūnas bei panevėžiečiai Fausta Diržytė ir pats plenero šeimininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas.
Oficialiai į plenerą pakviestų tapytojų būryje darbavosi, kūrybines idėjas ant drobės liejo ir bene daugiausia dalyvių dėmesio pelniusi menininkė – septynmetė Adelė, T. Rudoko anūkė.
Tokiame tarptautiniame dailės renginyje jaunoji menininkė dalyvauja nebe pirmą kartą.
„Kadangi mokykloje atostogos, senelio dažai naikinami kuriant meną“, – juokauja T. Rudokas.
Netradicinis pleneras
Tradiciškai pleneru laikomas tapymas gamtoje iš natūros, kai tikroviškai pavaizduojami matomi vaizdai, perteikiamos natūralios gamtos spalvos ir šviesa.
Tačiau Panevėžyje organizuojami plenerai K. Naruševičiui atminti išsiskiria menininkams suteikiama kūrybine laisve.
„Į plenerą kviečiame menininkus, aklai netapančius gamtos. Jų darbai labai skirtingi, ir tai suteikia šarmo. Į rėmus nespaudžiame, užtat turime daug įvairovės“, – sako T. Rudokas.
Atvykstantieji į plenerą žino gausiantys tris vienodo 70×90 cm formato drobes ir vieną kūrinį turėsiantys palikti Panevėžiui.
O kiek nutapoma per tas dešimtį dienų, priklauso nuo menininkus aplankančio įkvėpimo.
„Matydami jų pajėgumus, žinome, kad tikrai nutapys tris drobes. Bet buvo sukūrusiųjų ir daugiau“, – pasakoja plenero šeimininkas.
Ypatingas vakaras
Visa, ką menininkai sukūrė per dešimt viešnagės Panevėžyje dienų, dailės meno gerbėjai turėjo proga pamatyti tik vieną kartą – trečiadienio vakarą „Galerija XX“ atidarytoje parodoje.
Jau kitą dieną organizatoriai parodą perkabino, mat su Panevėžiu atsisveikinę užsienio menininkai išsivežė čia sukurtuosius paveikslus, kad plenero rengėjams vėliau netektų rūpintis, kaip saugiai autoriams išsiųsti meno darbus.
Panevėžyje kurį laiką bus eksponuojama tik dalis plenere sukurtų paveikslų – Italijos, Vokietijos, Sakartvelo menininkų bent po vieną, dovanotą miestui, o Latvijos bei Lietuvos tapytojų visi Panevėžyje ant drobės išsilieję kūrybiniai darbai.
Pasibaigus plenerui, LDS Panevėžio skyriui likę paveikslai pradeda savo kelionę per miesto ir šalies meno erdves.
Skaičiuojama, jog per 23-is Aukštaitijos sostinėje LDS tradiciškai vasarą surengtus dailės plenerus sukaupta jau apie 200 paveikslų.
Įdomus įvairove
Į plenerą K. Naruševičiui atminti, pasak T. Rudoko, menininkai kviečiami remiantis rekomendacijomis, mezgant asmeninius ryšius.
„Kviesdami tapytojus jau žinome kiekvieno braižą, nutuokiame, ko laukti. Norime kuo įvairesnių kūrinių, tad plenero darbų parodoje vientisumo tikrai nėra“, – sako T. Rudokas.
Iš šiųmečių dešimties dalyvių Panevėžyje jau buvo lankęsi tik du – G. Šafartzik iš Vokietijos ir V. Tamošiūnas iš Mažeikių.
Visiems kitiems tai buvo pirmoji pažintis su Aukštaitijos sostine, pastaraisiais metais save ryškiai pozicionuojančia kaip meno ir kultūros miestas.
Laisvalaikiu svečiai dalyvavo plenero rengėjų organizuojamose kultūrinėse programose, susipažino su Panevėžiu, jo kultūriniu potencialu: Dailės galerijoje apžiūrėjo jos lobyną – saugyklose saugomus tarptautiniuose simpoziumuose sukurtus keramikos darbus, lankėsi „Stasys Museum“, karščiu alsuojančioje meninio stiklo studijoje „Glassremis“.
Užsienio menininkai išnaudojo netgi Panevėžio geografinės padėties privalumus – į plenerą savo automobiliais atvykusios dailininkės iš Italijos ir Vokietijos nusprendė pasinaudoti proga nulėkti apžiūrėti netolimos Rygos.
Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalis
Tarptautinis tapytojų pleneras, skirtas K. Naruševičiui atminti, jau tapęs neatsiejama Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalimi.
Atvirose kūrybinėse dirbtuvėse „Galerijoje XX“ ir „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre sukurti darbai perteikia miestą, jo žmones, kasdienybę ir simboliškai tęsia žymaus tapytojo K. Naruševičiaus puoselėtas vertybes.
Pirmasis tapytojų pleneras, kuriame dalyvavo tik Panevėžio dailininkai, surengtas 1998 m. Paįstryje.
2002 m. nuspręsta šią tradiciją atgaivinti ir dedikuoti ją miesto garbės piliečiui, tapytojui, pedagogui, pirmam profesionaliam Lietuvos dailininkų sąjungos nariui K. Naruševičiui.
Nuo to laiko tarptautiniai plenerai rengiami kasmet.
Plenero paroda „Galerijoje XX“ veiks iki liepos 31 d., vėliau darbai bus eksponuojami kitose Panevėžio miesto ir rajono parodų erdvėse, kviesdami meno mėgėjus atrasti kūrybos įvairovę.
G. Kartano nuotraukos
