„Tapyba yra mano širdies kalba.“ Taip yra kalbėjęs Panevėžio garbės pilietis, garsus dailininkas ir pedagogas Kazimieras Naruševičius.
Daugiau nei dvi dešimtys jo širdies pasakojimų – paveikslų šią savaitę sugrįžo į Panevėžį iš Šveicarijos. Menininko bičiuliai, šveicarų Žosianos ir Žano Polio Obersonų šeima juos padovanojo miesto Kraštotyros muziejui.
Sulaukė ypatingos dovanos
„Menas užliejo Panevėžį“, – priimdama K. Naruševičiaus kūrinius pabrėžė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė.
Tokį lobį Aukštaitijos sostinei atgabeno Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijoje ministras patarėjas Ernestas Grabažis.
„Pabuvau paštininku“, – pajuokavo jis iškilmingoje paveikslų dovanojimo ceremonijoje.
Paveikslų kolekcijos pergabenimo reikalai užtruko mėnesį.
Dar kovą muziejaus direktoriui Arūnui Astramskui buvo atsiųstas laiškas su pasiūlymu priimti dovaną.
Kadangi patiems muziejininkams keliauti į Šveicariją būtų buvusi pernelyg didelė prabanga, kreiptasi į ambasadą. Pastaroji mielai sutiko tarpininkauti.
Ir nuo vakar muziejaus rinkinius papildė šveicarų poros padovanoti devyni akvarelės technika lieti K. Naruševičiaus paveikslai, šeši tapyti aliejiniais dažais, keturi sukurti pastele, du linoraižiniai ir vienas mišria technika sukurtas darbas.
Lietuvą įsimylėję šveicarai
Kūrinius muziejui dovanojusių Žano Polio ir Žosianos Obersonų, gyvenančių Bulės mieste, Šveicarijoje, pažintis su Kazimieru Naruševičiumi ir jo žmona, prancūzų kalbos mokytoja Onute užsimezgė dar 1992 metais.
Tais metais į Panevėžio vaikų teatrų festivalį buvo atvykusi ir Ženevos vaikų teatro trupė, ją lydėjo Žanas Polis Obersonas.
O jau po metų Naruševičiai pakviesti pasisvečiuoti pas Obersonus. Panevėžiečiai keliavo po gražiąją Šveicariją, dailininkas tapė jos vaizdus.
Dalis kūrinių ponams Obersonams buvo dovanota, dalį jie įsigijo.
Vėliau, jau Naruševičių šeimos pakviesti, Žosiana ir Žanas Polis vėl aplankė Lietuvą.
Tikėtina, kad namo į Šveicariją pora išvyko su dailininko dovanotais darbais. Nes į muziejų iš Šveicarijos atkeliavo ir paveikslai, kuriuose matyti lietuviškų vaizdų.
Naruševičių ir Obersonų bičiulystė tęsėsi beveik porą dešimtmečių.
Diplomatas E. Grabažis tvirtino, jog pabendravęs su Obersonais išsyk pajuto, kad ši pora įsimylėjusi Lietuvą.
Jie diplomatui kalbėjo, kad Panevėžio garbės piliečio K. Naruševičiaus darbai svarbesni šiam miestui nei Šveicarijai. Todėl ir nutarę juos dovanoti Panevėžio kraštotyros muziejui.
„Tai nėra dažnas dalykas. Įprasta, kad meno kūrinius šveicarai dovanoja savojo miesto muziejams“, – teigė E. Grabažis.
Praturtino miesto lobyną
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas patikino, kad į Panevėžį iš Šveicarijos atvežta dovana neabejotinai praturtino mieste saugomą kūrinių lobyną.
„Džiugu, kad į Panevėžį grįžo kūriniai žmogaus, kurio indėlis į Panevėžio kultūrinį gyvenimą – neatsiejama miesto istorijos dalis“, – pabrėžė meras.
Anot jo, ši šveicarų šeimos dovana Panevėžiui taip pat yra Lietuvos ir Šveicarijos draugystės išraiška.
Papildė kolekciją
Kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko teigimu, Žosiana ir Žanas Polis kraustosi į mažesnį būstą, nebe viskas, kas per gyvenimą sukaupta, jame telpa.
„Gera, kad jų turėti Panevėžio dailininko kūriniai neatsidūrė kur nors tarp sendaikčių. Pasielgta labai atsakingai“, – įvertino muziejaus vadovas.
Kraštotyros muziejus ir iki gaudamas šią dovaną jau turėjo dešimties K. Naruševičiaus darbų kolekciją.
Taip pat muziejus saugo porą jo molbertų ir kelias paletes.
Muziejuje taip pat saugomi panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno sukurti K. Naruševičiaus ir jo žmonos Onos biustai bei kito panevėžiečio skulptoriaus – Alfrido Pajuodžio skulptūra-antkapinis paminklas Naruševičių šeimai.
Simboliška diena dovanoti
Simboliška, kad K. Naruševičiaus kūriniai muziejui perduoti Mokytojų dienos išvakarėse. Pats menininkas buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir puikus pedagogas.
K. Naruševičius – Panevėžio krašto žmogus, prieš 104 metus gimęs Panevėžio valsčiuje, Dūdoniuose.
Baigė Panevėžio berniukų gimnaziją – dabartinę Juozo Balčikonio gimnaziją. Mokykloje itin mėgo piešti, dar besimokant joje buvo surengta K. Naruševičiaus darbų paroda.
Baigęs gimnaziją menui gabus moksleivis lengvai įstojo į Vilniaus dailės akademiją studijuoti tapybos. Jo penkerių metų studijos vyko per patį karą 1940–1945 metais. Jaunas vyras taip pat rado laiko kartu studijuoti ir Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą bei istoriją.
Nespėjęs baigti studijų, 1945-aisiais K. Naruševičius sovietinio saugumo areštuotas kaip „antitarybinis elementas“, pusmetį kalintas KGB kalėjimuose.
Pasibaigus karui dailininkas ėmė mokytojauti Vilniuje, paskui Panevėžyje.
Vilniaus dailės akademijos, sovietmečiu buvusio dailės instituto, diplomą K. Naruševičius įgijo bebaigdamas penktą dešimtį metų – 1970-aisiais.
Diplomą įteikė po mirties
Šio šviesuolio iniciatyva Panevėžyje įkurta vaikų dailės mokykla, pradėjo gyvuoti suaugusiems skirta vakarinė dailės mokykla.
Įžengęs į aštuntą dešimtį metų, nenuilstantis pedagogas įsteigė Panevėžio Marijonų katalikiškąją dailės mokyklą ir jai vadovavo. Mokykla veikė Marijonų gatvėje, tame pačiame pastate, kuriame kitados yra veikusi ir miesto vaikų dailės mokykla, vėliau perkelta į Vilniaus gatvę ir iki šiol čia veikianti.
Lietuvos dailininkų sąjungos nario K. Naruševičiaus iniciatyva įkurta šios sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau peraugusį į skyrių. Pats buvo ir pirmasis jos vadovas.
K. Naruševičius mirė 2004 metais, sulaukęs 84-erių.
Praėjus metams po mirties, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius ėmėsi organizuoti tarptautinius dailės plenerus, pavadintus šio menininko vardu.
2008-aisiais K. Naruševičiaus – meno srityje nusipelniusio žmogaus, kultūros žymūno ir Panevėžio miesto garbės piliečio vardu pavadinta gatvė vakarinėje Panevėžio dalyje.
Praėjus 18-ai metų po dailininko mirties, 2022-aisiais, Vilniaus universitetas K. Naruševičiui suteikė atminties diplomą. Tokius diplomus gauna buvę šios aukštosios mokyklos studentai bei dėstytojai, patyrę Lietuvai priešiškų totalitarinių valdžių persekiojimus bei pasikėsinimus.
