Sodus ir uogų plantacijas smarkiai nusiaubusių pavasarinių šalnų nuostolius augintojai jaučia iki šiol. Pasibaigus paraiškų dėl žalos kompensavimo priėmimui paaiškėjo, kad nukentėję Panevėžio rajono ūkiai atgaus tik menką dalį, ką praradę.
Panevėžio rajono savivaldybė baigė priimti nuo šalnų nukentėjusių sodininkų ir uogų augintojų paraiškas dėl žalos atlyginimo.
Savivaldybė sulaukė aštuonių tokių prašymų.
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės, kompensacijų sulauks tik tie, kuriems nušalo daugiau nei 30 proc. derliaus.
Pretenduojantieji į valstybės paramą dar pavasarį turėjo kreiptis dėl žalos įvertinimo.
„Pavasarį tikrinome du kartus. Vertinome, ar gera agrarinė būklė, koks sodų ir uogynų žydėjimas, o dar po poros mėnesių – kiek užsimezgė vaisių, kokie yra nuostoliai“, – teigė Z. Bakanienė.
Anot jos, Panevėžio rajone sodai išties stipriai nušalo – ne tik obelys, bet ir kiti vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogynai.
„Šalnų padaryta žala didelė – nušalo po 80–90 proc. derliaus“, – sako rajono Savivaldybės atstovė.
Parama menka
Pasak Z. Bakanienės, aštuonių paraiškas pateikusių augintojų bendras nuo šalnų nukentėjęs plotas siekia 150 hektarų, iš kurių 129,42 ha sodai, likusi dalis – uogynai: braškės, šilauogės, raudonieji, juodieji serbentai, avietės, vynuogės.
Soduose šalnos nukando obelų, trešnių, slyvų, vyšnių, kriaušių žiedus.
Aštuoniems rajono ūkiams apskaičiuota žala siekia 148 200 eurų.
Z. Bakanienė sutinka, kad palyginti su patirtais nuostoliais, tai nėra didelė suma, tačiau vis tiek šiokia tokia parama sunkius metus išgyvenantiems sodininkams bei uogininkams.
Piktintis neturi laiko
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės teigimu, kompensacijoms lėšų skyrė ne tik valstybė, bet ir Europos Sąjunga. Parama nukentėjusiems nuo šalnų sodininkams ir uogininkams turės būti išdalyta dar šiais metais.
„Kadangi lėšas būtinai reikia panaudoti šiais metais, nes kitąmet jų nebebus, tik dėl to tylime“, – pripažįsta V. Kuliešienė.
Tačiau, anot jos, sodininkai turi pastabų dėl paramos skaičiavimo ir skyrimo tvarkos. Pasak V. Kuliešienės, nušalus serbentams iš karto matėsi, kad derliaus nėra, ir buvo galima iškart įvertinti nuostolius. O sodai pavasarį atrodė žydintys ir gražūs, tačiau galutinis šalnų padarinių rezultatas išaiškėjo tik rugpjūtį, bet tuomet jau nebebuvo vertinama.
„Kai kurios savivaldybės tiesiog nenorėjo rašyti didesnių nušalimo procentų, o galiausiai tai labai atsiliepė paramos išmokėjimui. Pavyzdžiui, viename ūkyje pavasarį įvertino, kad neteko 90 procentų derliaus, nors iš tiesų rugpjūtį derliaus liko tik 1 proc., bet tada jau niekas to nebevertino ir nebeskaičiavo“, – pažymėjo asociacijos vadovė.
Geriau nei nieko
V. Kuliešienės teigimu, nei valstybės, nei europinė parama sodininkams ir uogininkams visų patirtų nuostolių tikrai nekompensuos, nors augintojai to ir nesitikėjo.
„Vertiname taip, kad sulauksime kažkiek pinigų išgyvenimui, kažkiek darbo užmokesčiui ir mažiau reikės skolintis. Nors parama nepadengia net trečdalio nuostolių“, – sako asociacijos vadovė.
Visgi, pripažįsta V. Kuliešienė, jaučiama ir neteisybė. Mat suteikti paramą nuspręsta visiems nukentėjusiems nuo šalnų. Kitaip tariant, pasak asociacijos vadovės, paramą gaus ir šermukšnių, ir šaltalankių, ir kitokių uogų, riešutų augintojai, nors kai kuriems iš jų tokia veikla nėra pragyvenimo šaltinis, o tik papildomos pajamos prie kitos veiklos.
Dėl to, anot pašnekovės, sodininkai jaučia didelę neteisybę, nes vienas sodo hektaras generuoja valstybei nuo 1900 iki 2500 eurų įvairių mokesčių.
„Visada sakiau: jei užsiimi verslu, turi kažkiek pinigų duoti ir valstybei ar per pridėtinės vertės mokestį, ar per žmonių įdarbinimą“, – teigia V. Kuliešienė.
Be to, pažymi ji, nušalus pasėliams jų vietoje galima pasėti ką nors kitą, o sodininkai neturi kur trauktis, nes medžiai sodinami mažiausiai 20 metų ir infrastruktūra sukuriama vien sodui.
Ateityje, V. Kuliešienės manymu, paramos skyrimo tvarka turėtų būti tobulinama.
„Dabar jau šaukštai po pietų, nes pasirinkimas – arba uždelsiama ir visai nieko negaunama, arba gauni bent tas kapeikas, kad būtų lengviau pragyventi“, – sako asociacijos vadovė.
Visiems Lietuvos augintojams – 3,3 mln. eurų
Dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje dar gegužės pabaigoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
Žemės ūkio ministerija skelbė, kad paramos dydis bus diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą.
Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą (3,3 mln. Eur), apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui mažinama proporcingai trūkstamoms lėšoms.
