Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui – STT dėmesys

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna pateko po Specialiųjų tyrimų tarnybos didinamuoju stiklu. Pareigūnus pasiekė skundas, esą jis skirstydamas valstybės lėšas keliams, susitvarkė ir savo važinėjamą gatvę.

Anoniminis skundas

Panevėžio miesto taryba, jos vadovas meras Rytis Mykolas Račkauskas ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Kritina Nakutytė šiomis dienomis sprendžia nelengvą uždavinį. Jiems pavesta išsiaiškinti, ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna galėjo valstybines lėšas nutekinti ir link savo turimo sklypo Gubojų gatvėje.

Tokie įtarimai spalio pradžioje pasiekė Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT) pareigūnus. Jiems atsiųstas anoniminis skundas dėl minėto valdininko elgesio einant administracijos direktoriaus pareigas.

Laiško autoriai pareigūnams tvirtino, kad T.Jukna piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi šių metų balandį į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymo sąrašą įtraukdamas pakraštinę Stetiškių gatvę, vedančią link paties buvusio direktoriaus namų valdos.

Negana to, jis dar esą susitvarkė minėtos gatvės atkarpą netoli savo kiemo. Toks sprendimas, anot skundo autorių, miesto biudžetui kainavo per 150 tūkst. eurų.

Rašto autoriai taip pat tvirtina, jog T. Jukna savo tariamų tikslų siekė per paprastus specialistus, kurie iš tiesų nėra atsakingi už tokias svarbias užduotis.

„T. Jukna, būdamas administracijos direktoriumi, tiesiogiai vadovavo skyriaus specialistui, šiurkščiai pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymą“, – teigė anonimas, argumentuodamas, kad ankstesniais metais tokius sprendimus vykdydavo tik Miesto infrastruktūros skyriaus vadovai Antanas Karalevičius ir Ramūnas Vyžintas. O juos atleidus iš Savivaldybės neva nebeliko kam trukdyti direktoriaus savivalės.

Bandydamas įrodyti savo įtarimus, skundo autorius STT pateikė ne vieną teisės aktą, kuriame bandė įrodyti, kad T. Jukna prisiimdamas už kelių priežiūrą atsakingo skyriaus funkcijas iš to gaudavo ir naudos.

Kaltinimai – netvirti

Skundą STT išnagrinėjo ir pateikė atsakymą. Pagal duotą medžiagą, pasak šios tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės, nėra pagrindo priimti procesinį sprendimą Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Nėra priežasčių nei pradėti, nei atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos T. Juknos nusikalstamos veikos.

„Generalinio prokuroro rekomendacijoje išaiškinta, kokia tvarka mes turėtume reaguoti į panašius pranešimus, kada galime priimti procesinį sprendimą. Šiuo atveju mus pasiekusi anoniminė informacija nėra konkreti apie nusikaltimą – ji apibendrinto pobūdžio. Todėl mes ją tegalime įtraukti į savo kitas funkcijas ir tam tikrus nurodymus duoti apskųstojo vadovams“, – „Sekundei“ aiškino R. Kaziliūnaitė.

Pašnekovės teigimu, STT dažnai susiduria su problema, kai skundas lyg ir leidžia įtarti apie tarnautojo ar įstaigos neūkiškumą, neskaidrumą, interesų konfliktus, neracionalų lėšų skirstymą, bet tai jau turi aiškintis kitos instancijos.

„Nėra konkrečių aplinkybių nusikalstamam piktnaudžiavimui įrodyti. Neūkiškumo, neracionalaus valdymo aspektai – tai dar nėra korupcija. Mūsų žmonės šį terminą per daug išplėtė. Jei mes imtume tirti kiekvieną pranešimą, patys būtume apkaltinti neracionaliu pinigų panaudojimu pradėdami neperspektyvius tyrimus“, – patikino STT atstovė.

Stebės toliau

Skunde išdėstytą medžiagą tarnyba perdavė tirti Panevėžio miesto savivaldybės tarybai ir merui, tiesioginiam administracijos direktoriaus darbdaviui. Jei jie pateiks papildomų duomenų, pareigūnai tai tirs iš naujo.

O anoniminis skundas apie kelių priežiūrą Panevėžyje, pasak R. Kaziliūnaitės, kol kas nuguls į šios tarnybos stalčius. Tokia medžiaga esą praverčia teikiant savivaldybėms korupcijos prevencijos priemones bei šios srities rizikos analizes.

„Jei mus pasiekia bent dešimt panašių skundų apie tą pačią įstaigą, mes galime įtarti, kad ten kažkokių problemų vis dėlto gali būti. Taip pat jei tų skundų ateina daugiau nei kituose rajonuose. Taigi ikiteisminio tyrimo pradėti negalime, bet medžiagą kaupiame korupcijos prevencijos tikslais. Vėliau pateiksime korupcijos analizę“, – sakė Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja.

Paklausta, ar būtent Panevėžio gatvės atsidūrė po STT didinamuoju stiklu, pašnekovė atsakyti negalėjo. Kol tyrimas nebaigtas, anot jos, užbėgti įvykiams už akių nevalia.

Kelių ir gatvių tvarkymas, R. Kaziliūnaitės nuomone, gana opi sritis ir STT esą neretai dėl to pasiekia pranešimai. Juk tokie reikalai paliečia paprastus gyventojus ir šie lieka nepatenkinti, jei pirmenybę gauna kiti, tuo labiau valdininkai.

Perduotas darbdaviams

STT nurodymus gavusi Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje K. Nakutytė aiškino, kad iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos buvo paprašyta reikalingų dokumentų ir pateiktos išvados dėl minėto atvejo teisėtumo.

„Dabar viskas miesto Tarybos rankose. Pagal savo kompetencijas mes išnagrinėjome, ar jos įsakymai buvo teisėti, ir pateikėme išvadas, kad šioje situacijoje galėjo būti privačių ir viešųjų interesų konfliktas, galbūt pažeistas remontuojamų kelių eiliškumas ar kitas panašus pažeidimas, kurių mūsų institucija nenagrinėja“, – „Sekundei“ teigė K. Nakutytė.

Tokius nusižengimus gali aiškintis tik Taryba ar Savivaldybės Etikos komisija.

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolierės Laimos Skeirytės teigimu, antradienį turėtų būti pateiktos išvados, ar administracijos direktoriaus pavaduotojas balandį kuo nors nusižengė.

Suvedinėja sąskaitas

Panevėžio meras R. M. Račkauskas abejoja, ar STT pateiktas skundas apskritai vertas dėmesio, jei jo autorius anonimas.

„Nesulaukęs kontrolierės atsakymo, nenorėčiau komentuoti anksčiau laiko, tai nebūtų korektiška. Bet man keistas pats skundas, jo specifika ir net autorius – numanomas“, – kalbėjo meras.

Jo spėjimu, suirutė dėl T. Juknos darbo gali būti įnešta kerštaujant. Kitaip pilietiški asmenys būtų prisistatę ir atvirai papasakoję savo įtarimus.

„Tuo metu buvo tokia įtempta situacija – vyko restruktūrizacija ir buvo atleisti Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas su pavaduotoju. Nebuvo šias pareigas kuruojančio mero pavaduotojo. Todėl T. Jukna pusę Savivaldybės atsakomybės sau ir prisiėmė. Tuo pasinaudojant dar bandoma žmogui pakenkti – kas daugiausia dirba, tam daugiausia ir priekaištų“, – dėl vienu metu išplėstu administracijos direktoriaus pareigų kalbėjo R. M. Račkauskas.

Dabar, anot jo, daugybė reikalų nukrenta ant administracijos direktoriaus pavaduotojo pečių. Keliais ir kita infrastruktūra rūpinasi naujas Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

„O dėl Stetiškių kvartalo nuolat jautėme spaudimą iš jų gyventojų, kada asfaltuosime gatves. Ėjo žmonių delegacijos, vyko apklausos. Mes tarnaujame visuomenei – iš jos toks poreikis ir kilo. Bandyti T. Juknai kabinti savanaudiškus veiksmus juokinga. Tuomet ir asfaltuojant Smėlynės gatvę visas Rožynas būtų korumpuotas“, – komentavo miesto vadovas.

Įtaria skundikus

Šmeižtu ir ne kitaip skundą pavadino ir pats savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Jukna. Nors jam pranešimo medžiaga įteikta nebuvo, jis sužinojo, kuo yra įtariamas. Tokiais kaltinimais, anot pavaduotojo, galima sutepti ne tik jį, bet ir bet kurį kitą Panevėžio gyventoją.

„Vienas kaltinimų, kad duotas nurodymas išasfaltuoti Stetiškių gatvę. Taip, tai yra ta miesto gatvė, kuria aš turiu važiuoti norėdamas pasiekti savo nekilnojamąjį turtą Gubojų gatvėje. Ten yra mano sklypas, bet prie jo aš asfaltu neprivažiuoju“, – „Sekundei“ teigė vis dar Ramygalos gatvėje gyvenantis T. Jukna.

Šiuo metu, anot jo, asfalto danga tiesiama Stetiškių gatvėje nuo pat Aitvarų gatvės iki Stetiškių g. 46 namo. Dar 300–400 metrų praėjusių metų rudenį buvo žvyruota vietos gyventojų prašymu, nes buvo nebeišvažiuojama. Būtent nuo tos atkarpos esą ir veda nedidelė Gubojų gatvė iki pavaduotojo sklypo.

Šią gatvelę, pasak T. Juknos, 24 gyventojai įsirengė ir tvarkosi patys. Iš miesto Savivaldybės privačiai gatvei neskirta nė cento, nes to padaryti teisiškai negalima, kol ji neperduota miestui. Gatvės būklė dabar gana prasta.

„Pernai rudenį Savivaldybės specialistai vertino tris gatvių atkarpas, kurios tapo neišvažiuojamos, viena jų buvo Stetiškių gale. Jei vien todėl, kad aš ta gatvės dalimi privažiuoju iki savo valdų, nereikėjo tvarkyti minėtos atkarpos – sunku pasakyti, ar to visi žmonės norėtų“, – kalbėjo pavaduotojas.

T. Jukna bandė pasiaiškini ir dėl kitų Savivaldybės specialistų pareigų administravimo.

„Skaičiau tik skundo fragmentus. Vienas pateiktų faktų, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas atlieka skyriaus specialisto ar vedėjo pareigas: administruoja keliams skirtų lėšų paskirstymą, teikia paraiškas, rengia sutartis. Taip, tai tiesa – direktoriaus nurodymu aš tai darau. Nors tai yra skyriaus vedėjo funkcija, mes jo neturime ir specialistai visko padaryti vieni nebepajėgia“, – vieną iš kaltinimų paaiškino pašnekovas.

Jo nuomone, iš STT siųsto skundo galima spėti, kad jį rašė Savivaldybėje dirbęs žmogus. Tačiau pasigilinus į rašte išdėstytus faktus, pasak pašnekovo, aišku, kad tas žmogus į aprašomą sritį per daug nesigilino. Jo nuomone, autoriai siekė sukelti visuomenės susidomėjimą ir ažiotažą.

„Iš trijų kartų galima spėti, kas galėjo parašyti tokį pranešimą apie mane. Tikrai nemalonus dalykas, kai dirbi miestui, prisiimi papildomų funkcijų. Nepatogu tiek prieš tėvus, tiek prieš kaimynus ir kitus pažįstamus. Bet tikriausiai tokia yra šitos vietos kaina“, – apgailestavo T.Jukna.