Po emocingų diskusijų Panevėžio rajono taryba nedidele balsų persvara pritarė sprendimui visus dvylika rajono kultūros centrų sujungti į vieną.
Tokį verdiktą kultūros centrams rajono politikai paskelbė nepaisydami didelio kultūros bendruomenės pasipriešinimo.
Nors rajono valdantieji pabrėžia, kad pertvarka leis efektyviau valdyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kultūros centrų vadovai, menininkai ir bendruomenių atstovai įspėja – toks žingsnis kaip tik gali nutolinti kultūrą nuo kaimo žmonių.
Gedulo žvakės kultūrai
Dar prieš Tarybos posėdį prie Panevėžio rajono savivaldybės susirinkę rajono kultūros centrų direktoriai, kultūros darbuotojai, aktoriai degė simbolines žvakutes ir nešė chrizantemų žiedus kaip simbolį Panevėžio rajone laidojamos kultūros.
„Mes dar gyvi – pasikalbėkit su mumis“ – skelbė jų laikomi plakatai, pažymėti gedulo juostelėmis.
Kultūrininkai neslėpė pasipiktinimo, kad ruošiantis tokiai grandiozinei reformai – po vienu stogu sujungti visas rajono kultūros įstaigas, su tais, kuriuos ši reforma palies, niekas nei diskutavo, nei išklausė jų siūlymų.
Susitikti su protestuotojais atėjo ne tik opozicijos nariai, bet ir pats rajono meras Antanas Pocius.
Visgi rajono galva į diskusijas nesileido, užtrukęs vos porą minučių, grįžo į Savivaldybę.
Reforma brendo dešimtmetį
Kaip „Sekundei“ teigė A. Pocius, rajono kultūros įstaigų reforma brendo ilgiau nei dešimtmetį, tačiau vis pritrūkdavo politinės drąsos priimti nepopuliarų sprendimą.
„Galiu pasakyti labai paprastai – apie tai buvo kalbama jau dešimt metų. Mažėjant gyventojų buvo uždarytos ar reformuotos švietimo, gydymo, socialinės įstaigos, o kultūra liko nepaliesta, nes trūko politinės valios priimti sprendimą“, – teigė A. Pocius.
Mero tvirtinimu, nors šis sprendimas skambiai vadinamas kultūros griovimu, nieko panašaus nenutiks.
Anot jo, vienintelis pokytis, kad iš dvylikos kultūros centrų liks vienas – Panevėžio rajono kultūros centras.
Keistųsi tik dabartinių centrų vadovų statusas – jie taptų padalinių vedėjais. O tai, pasak mero, reiškia, kad daugiau dėmesio galės skirti pačiai kultūrai, o ne administraciniams klausimams. Kitų kultūros darbuotojų ši pertvarka neturėtų paliesti.
„Išpūstas didžiulis burbulas. Dvylikos kultūros centrų kaip juridinių vienetų mūsų rajonui yra per daug. Dvylika direktorių, kai gyventojų skaičius drastiškai mažėja, tikrai nereikia“, – sako A. Pocius.
Neskaičiavo, kiek sutaupys
A. Pociaus teigimu, kiek ši reforma galėtų padėti sutaupyti lėšų, net nebuvo skaičiuojama. Šios reformos tikslas nėra ekonominis sutaupymas.
„Kai prieš 23 metus buvo įkurta dvylika kultūros centrų, niekas nežinojo, kaip ateityje bus. Artėjome prie Europos, visi tikėjosi, kad jei visi dvylika kultūros centrų rašys projektus, bus galima pritraukti daugiau lėšų į rajoną. Bet to neatsitiko. Palyginus, kas buvo kultūros srityje prieš du dešimtmečius ir dabar – skiriasi kaip diena ir naktis. Dabar svarbiausia administracinis pertvarkymas į vieną darinį, o ateityje žiūrėsime, kaip bus pertvarkomos tam tikros veiklos, kolektyvai. O gal po reorganizacijos visko bus dar daugiau – renginių, kolektyvų, veiklų“, – kalbėjo A. Pocius.
Rajono meras teigia sulaukęs kultūros centrų vadovų prašymo stabdyti reformos priėmimą, kol bus parengta detali ekonominių, socialinių ir kultūrinių pasekmių analizė.
Kultūrininkai prašė pirmiausia šiuo klausimu diskutuoti su bendruomenėmis, kurias ši reforma palies.
„Taip, mes gavome kultūros centrų vadovų raštą, kuriame akcentuojamas kultūros žlugdymas, žaidžiama jausmais, kokie mes blogi, bet nieko panašaus nėra. Ir man būtų patogu tik kartą per savaitę atvažiuoti į darbą, bet sau to negaliu leisti. Daugiau kaip du dešimtmečius kultūrininkai gyveno labai ramiai, mažai prižiūrimi, visi dirbo pagal savo supratimą, bet to negali būti“, – tvirtino A. Pocius.
Audito išvados – ne pačios gražiausios
Dar praėjusių metų žiemą atliktas Panevėžio rajono kultūros įstaigų auditas.
Buvo audituojamas 2022–2024 metų laikotarpis. Šio audito išvados nustebino ir pačius politikus.
Tarybos nariams labiausiai užkliuvo, kad kultūros įstaigos yra tapusios giminių, artimųjų ir bičiulių prieglaudomis – viešai klesti nepotizmas.
Interesų konfliktų situacijos būdingos daugumai kultūros centrų – 58 proc., čia dirba 14 asmenų, susijusių giminystės ryšiais. Be to, kultūros centruose didelė vadovaujamo personalo dalis. Iš 77 kultūros ir meno darbuotojų pareigybių, daugiau kaip ketvirtis darbuotojų yra vadovaujantys: 12 direktorių ir 8 padalinių vadovai. Atitinkamai direktorių darbo užmokestis sudaro penktadalį (20 proc.) darbo užmokesčio fondo, o kartu su padalinių vadovais – 28 proc. viso darbo užmokesčio fondo.
Daugelyje kultūros centrų nustatyti skirtingi meno vadovų ir kitų specialistų pareiginių algų koeficientai, už tą patį darbą skirtinguose centruose mokamas skirtingas atlyginimas. Audito metu net užfiksuota atvejų, kai kultūros centre įsteigta muziejaus priežiūros darbininko pareigybė, nors oficialiai centras muziejaus neturi.
Tikrinamu laikotarpiu Savivaldybės biudžeto skirti asignavimai išaugo 31,6 proc. ir 2024 metais siekė 3 382,30 tūkst. Eur. Taip pat kultūros centrai gauna lėšų projektams įgyvendinti, neformaliajam vaikų švietimui vykdyti – pernai ši suma siekė 219,94 tūkst. Eur. O uždirbtos pajamos kultūros centruose labai netolygios. Per 2022–2024 metų laikotarpį įstaigų uždirbamos pajamos sumažėjo 10,4 procentų.
Didžiausią dalį sudaro pajamos už renginių organizavimą, tačiau 11 proc. šių pajamų gaunama teikiant paslaugas vieni kitiems, už tuos renginius apmokant Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Jaučiasi negirdimi
Tiek į Tarybos posėdį atėję kultūrininkai, tiek pačios Tarybos opozicija pažėrė kritikos, kad klausimas stumiamas buldozerio principu, negirdint kultūros žmonių.
Nors Tarybos buvo prašoma Panevėžio kultūros centrų reorganizacijos klausimą išbraukti iš darbotvarkės, kol juo bus padiskutuota, daugumos palaikymo toks pasiūlymas nesulaukė.
Panevėžio rajono kultūrininkus stojęs palaikyti dramaturgas, režisierius ir aktorius Aleksandras Špilevojus pabrėžia: demokratinėje valstybėje būtinas dialogas, jei norima siekti proveržio veiksmų kultūros srityje, tad tokie vienašališki politikų sprendimai jį stebina.
Nors pats šiuo metu dirba Vilniuje, taip pat turi kūrybinių projektų gimtajame Panevėžyje ir kituose miestuose, pasak A. Špilevojaus, jam rūpi, kas vyksta Panevėžio rajone.
„Man būtų sudėtinga kalbėti apie šio sprendimo žalą ar naudą, nesu rajono kultūros centrų darbuotojas, bet norėtume, kad būtų kalbamasi su žmonėmis, kurių likimas sprendžiamas. Priimant sprendimą sujungti į vieną darinį visas kultūros įstaigas, būtina diskusija, kokios to naudos, koks bus tolesnis darbuotojų likimas. Baisiausia šioje situacijoje yra tylos siena, kuria atsitvėrė Panevėžio rajono savivaldybė, ir jos nenoras eiti į dialogą su kultūros darbuotojais“, – teigė A. Špilevojus.
Sulaukė asociacijos palaikymo
Tarybos posėdyje kalbėjusi Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė retoriškai klausė, ar geras ūkininkas, suardamas rudenį žemę, žino, ką sės pavasarį?
„Jeigu ūkininkas geras, žino, ką sės pavasarį – žirnius, rugius ar kviečius. Mes, kurdami naują Panevėžio rajono kultūros centrą, net nežinome, kur stovės jo rūmas. Ar ant sudeginto namo pamatų išdygs naujas rūmas?“ – kalbėjo ilgametė Paįstrio kultūros centro vadovė.
Ji prašė neskubėti priimti sprendimo ar bent jau įtraukti kultūros bendruomenės narius į naujo darinio – Panevėžio kultūros centro kūrimą.
Tarybos nariams ji perdavė ir Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidento Romo Matulio nuogąstavimus, kad toks sprendimas kelia rimtų abejonių ne tik dėl kultūros plėtros regionuose, bet ir dėl bendruomenių kultūrinio gyvenimo ateities.
R. Matulio teigimu, kultūros centrų savarankiškumas nėra formalumas – tai esminė jų kūrybinės gyvybės sąlyga. Vietos kultūros centrai puikiai pažįsta savo bendruomenių poreikius, geba lanksčiai reaguoti į vietos iniciatyvas, burti žmones ir kurti turinį, atspindintį konkrečios vietovės tapatybę.
„Tokia reforma, kokia siūloma Panevėžio rajone, neatrodo pagrįsta nei turinio kokybės gerinimo, nei ekonominės naudos siekiu. Dideli administraciniai dariniai dažnai tampa sunkiai valdomi, biurokratizuoti, praranda kūrybinį lankstumą ir motyvaciją. Be to, vietos kūrėjai bei kultūros darbuotojai, netekę sprendimų priėmimo galios, gali jaustis demotyvuoti, o jų iniciatyvos – užgniaužtos. Tik laisvai veikiantys kūrėjai ir bendruomenės gali užtikrinti autentišką, gyvą ir kokybišką kultūrinį gyvenimą visoje Lietuvoje“, – tvirtino R. Matulis.
Visgi į protestą susirinkę rajono kultūros darbuotojai ir juos palaikantieji nepasiekė savo tikslo.
Dvylikai iš 21-o Tarybos nario pritarus, Panevėžio rajono kultūros centrų reforma palaiminta.
