Nors Panevėžio rajonas turi išskirtinį kraštovaizdį ir ne vieną potencialų traukos objektą, šis kraštas negali pasigirti išvystyta turizmo infrastruktūra.
Lankytojams trūksta patogių sustojimo vietų, priėjimų prie rajono įdomybių, o Nevėžį giriantys baidarininkai skundžiasi neįveikiamomis užvartomis upėje.
Dar didesnis iššūkis – keliaujančiai šeimai rajone rasti nakvynę savaitgaliui ir vietą užkąsti.
Kad taptų patrauklesnis turistams, Panevėžio rajonas rengiasi investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų europinės paramos ir rajono Savivaldybės lėšų.
Milijoninės investicijos
Gruodžio viduryje Panevėžio rajono savivaldybės taryba svarstys, ar pritarti bent kelių su turizmu susijusių projektų rengimui ir įgyvendinimui.
Panašius projektus įgyvendins ir dar keturios Panevėžio regiono savivaldybės.
Didžioji dalis pinigų mūsų rajone bus nukreipta į Krekenavos kraštą.
Už daugiau nei 1,2 mln. eurų planuojama išasfaltuoti į Pašilių stumbryną per Pašilių mišką vedantį kelią, įrengti dviračių taką, automobilių stovėjimo aikštelę, atstatyti netoliese esančias Lietuvos partizanų žemines.
Kitam projektui ketinama skirti per 2 mln. Eur, už kuriuos būtų tvarkoma Krekenavos regioniniam parkui priklausanti Švenčiuliškių kaimo teritorija: įrengtas tiltas per Nevėžį, skiriantis šiuos kaimus,
rekonstruota prie upės esanti estrada, įrengtos dvi baidarininkų atokvėpio vietos.
Kurs traukos taškus
Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos Miglės Bražėnienės teigimu, jei politikai pritars, paraiškos finansavimui gauti būtų teikiamos kitų metų birželio pabaigoje, o pačių projektų įgyvendinimas pajudėtų 2026-ųjų pabaigoje.
Pasak vedėjos, parenkant turistines vietas ir maršrutus dirbo didelės darbo grupės.
Panašius projektus įgyvendins iš viso penkios Panevėžio regiono savivaldybės.
„Kiek tai paskatins turizmą Panevėžio rajone, sudėtinga prognozuoti, bet lankytojai neatvyksta ten, kur nieko nėra. Kai bus sukurta patogi infrastruktūra, manome, tikrai atsiras traukos taškas. Matome, kad žmonės mėgsta keliauti po Lietuvą“, – sako M. Bražėnienė.
Vaizdingame maršrute trūksta tvarkos
Baidares nuomojančios „Relax Group Panevėžys“ savininkas Gediminas Ambraška sako maršrutu nuo Berčiūnų iki Krekenavos per sezoną klientus plukdantis vos keletą kartų, mat atstumas siekia apie 40 km.
Kur kas populiaresnė atkarpa – nuo Berčiūnų iki maždaug už 10 km esančio Naujamiesčio.
Verslininko teigimu, kai pakeliui sutvarkyta infrastruktūra, kelionė malonesnė tiek jiems patiems, tiek klientams.
Pasak G. Ambraškos, nors klientai plukdomi ir Lėveniu, ši upė baidarėms menkai tinkama – sekloka, apžėlusi.
Nuo Berčiūnų pro Naujamiestį iki Krekenavos tekantis Nevėžis, verslininko nuomone, baidarininkams būtų ideali upė, jei ne jos tvarkymo problemos.
„Kai medis nuvirsta, kartais patys nupjauname, bet kai susidaro 50 metrų masyvi užvarta, niekaip nepavyksta prisikviesti pagalbos“, – pasakoja baidarių nuomotojas.
Anot G. Ambraškos, tarp Naujamiesčio ir Vadaktėlių jau 4–5 metus stūksojo didžiulė medžių užvarta, kurios savo jėgomis neįmanoma įveikti, o sulaukti seniūnijos ar Savivaldybės pagalbos taip pat sunkiai sekėsi.
Per mažai dėmesio baidarininkams
„Nevėžio upės atkarpa nuo Berčiūnų iki Krekenavos yra viskas, ką Panevėžys gali geriausio pasiūlyti baidarininkams. Ja plaukti atvažiuoja ne vien vietiniai, bet iš visos Lietuvos. Vis dėlto maršrutas apleistas“, – pažymi G. Ambraška.
Iš klientų verslininkas sako girdintis skundus, kad baidarininkams trūksta sustojimo vietų.
Jo teigimu, gerai, jei Krekenavoje atsiras daugiau turistams pritaikytos infrastruktūros, tačiau iki ten dar reikės nuplaukti.
„Visoje trasoje nuo Berčiūnų iki pačios Krekenavos rankos pirštais galima suskaičiuoti, kiek yra įrengtų sustojimo vietų“, – sako G. Ambraška.
Pasak verslininko, dalis jų senos ir jau nuniokotos, o kitos įrengtos strategiškai blogose vietose, iki kurių reikia kopti į statų šlaitą.
„Kas daug plaukioja po Lietuvą, sako, kad upė pas mus graži, įvairi, nes Nevėžis vingiuoja, teka per mišką, per lauką, bet trūksta infrastruktūros“, – sako G. Ambraška.
Baidarininkai, anot pašnekovo, pasigenda net paprasčiausių suoliukų, vietų, kur galėtų stabtelėti, ką nors išsikepti.
Dalis tokių pramogautojų teiraujasi ir nakvynės.
Tokius G. Ambraška arba pats apgyvendina palapinėse, arba nusiunčia pas kaimynus kolegas į Smiltynės sodybą.
Turizmą įsiūbavo „Stasys Museum“
Panevėžio plėtros agentūros vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė pastebi, kad Panevėžio rajonas turistams įdomus jau vien tuo, kad yra žiedinė savivaldybė.
Važiuodami apžiūrėti Aukštaitijos sostinės, paprastai keletą vietų aplanko ir pakeliui rajone.
Panevėžio rajonas, atkreipia dėmesį V. Reikalienė, gali pasigirti turintis ne vieną turistus traukiantį objektą – visiems Lietuvoje žinomą Krekenavos regioninį parką, Porceliano galeriją Stanionių kaime, keliautojams įdomios ir galimybės išbandyti įvairius amatus – nuo Ramygalos iki Radviliškių kaimo.
Pernai pavasarį mieste atidarius „Stasys Museum“, pasak V. Reikalienės, atsirado stiprus traukos objektas.
„Pagausėjusius turistų srautus turėjo pajausti ir rajonas, nes atvažiavęs į Panevėžį žmogus stengiasi maksimaliai išnaudoti kelionę. Miestas ir rajonas papildo vienas kitą“, – sako turizmo projektų vadovė.
Kiek turistų aplanko objektus Panevėžio rajone, statistikos nėra, mat dauguma jų nemokami arba gamtos objektai, kur lankytojai nefiksuojami.
Tačiau įgyvendinus Panevėžio rajono savivaldybės suplanuotus turizmo infrastruktūros projektus, daugelyje vietų bus įrengti ir lankytojų srautų skaičiuokliai.
Iššūkis – nakvynė ir maitinimas
V. Reikalienės manymu, regiono savivaldybių įgyvendinami projektai stipriai prisidės prie turizmo plėtros. Tikimasi, kad sutvarkius infrastruktūrą ir daugėjant turistų, bus patraukliau kurtis ir juos aptarnaujančiam verslui.
„Dabar Panevėžio rajone turime iššūkių dėl maitinimo ir apgyvendinimo“, – pripažįsta V. Reikalienė.
Nors, anot jos, rajone nemenkas kaimo turizmo sodybų tinklas, tačiau jos dažniausiai nuomojamos įvairiems renginiams, ne šeimoms trumpam sustoti.
„Tokių variantų, kur galima apsistoti savaitgaliui, turime nedaug ir iš turistų nuolat girdime, kad vasarą iššūkis Panevėžio rajone susirasti šeimai nakvynės vietą. Tas pats ir su maitinimo įstaigomis. Dažniausiai jos koncentruojasi priemiesčiuose, bet giliau į rajoną – vos kelios“, – pažymi V. Reikalienė.
Ji neabejoja: jei turistų srautas augtų, verslas reaguotų.
V. Reikalienė pastebi: Panevėžiui save pateikiant kaip miestą, kuriame yra ką pamatyti ir aplankyti, keičiasi ir turistų požiūris į jį.
Anksčiau Aukštaitijos sostinė dažniausiai buvo tik tarpinė stotelė keliaujant iš vieno taško į kitą.
Dabar, pastebi Panevėžio plėtros agentūra, čia atvykstančių turistų tikslas yra pats miestas, nemažai jį renkasi savaitgalio kelionėms, kai pasiliekama pernakvoti, plačiau susipažįstama ne tik su pačiu Panevėžiu, bet ir jį juosiančiu rajonu.
V. Reikalienės teigimu, vien parodos cukraus fabriko administraciniame pastate lankytojų net 70 proc. sudarė kitų miestų gyventojai.
