Panevėžio panteonas skendi dilgėlėse

Skaitytojo pasiūlyta tema

Artėjant Vėlinėms Panevėžyje esanti išskirtinė protėvių perlaidojimo vieta atrodo liūdnai apleista.

Venslaviškio gatvėje, šalia Valstybinės teismo medicinos tarnybos, žolė gožia paminklinius akmenis, žyminčius amžino poilsio vietą šimtams XVI–XVII amžių panevėžiečių.

Nors kapavietė įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą, nėra kam ją prižiūrėti.

Ilsisi panevėžiečių protėviai

Venslaviškio gatvėje esanti panevėžiečiams ypatinga kapavietė – per archeologinius kasinėjimus iškastų protėvių palaikų perlaidojimo vieta – net artėjant Vėlinėms netvarkoma.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pašonėje du paminkliniai akmenys žymi amžino poilsio vietą.

Ant vieno jų užrašas skelbia, jog tai XVI–XVII amžiais mirusiųjų perlaidojimo vieta.

Dar 2012 m. čia palaidota daugiau nei pustrečio šimto panevėžiečių palaikų, rastų vykdant archeologinius kasinėjimus Senamiesčio gatvėje, senųjų miesto kapinių teritorijoje.

Kitas paminklinis akmuo žymi, jog šioje vietoje ilsisi 2022-aisiais centrinėje Panevėžio dalyje – Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių sankirtoje archeologų atkasti beveik 300 senųjų panevėžiečių palaikai.

Svarbesnė nei Aleksandro paminklas

Į redakciją paskambinusi panevėžietė Rolanda pasakoja pro šią vietą Venslaviškio gatvėje dažnai praeinanti, o artėjant Vėlinėms panorusi ant panevėžiečių protėvių kapo uždegti žvakutę.

„Iki tų paminklinių akmenų bridau per gan aukštą žolę ir lapus, tarp jų buvo matyti šliužai. Aplinka tikrai nesutvarkyta, o vieną tų paminklų dargi „puošia“ dilgėlės“, – nepagarba mirusiesiems piktinosi Rolanda.

„Ta kapavietė yra savotiškas Panevėžio panteonas. Čia ilsisi tie, kas stovėjo prie Panevėžio ištakų. Tokią vietą reikėtų prižiūrėti kaip Aleksandro paminklą. Aleksandras tik parašą padėjo ant dokumento, nuo kurio radosi Panevėžys. O Venslaviškio gatvėje besiilsintieji statė mūsų miestą, dėjo pamatus dabartiniam mūsų gyvenimui“, – kalbėjo Rolanda.

Labiausiai ją apstulbino internete rasta informacija, kad ši apleista kapavietė saugoma valstybės.

Istorinė kapavietė išnuomota

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga aiškina, jog Savivaldybė atsakanti už tvarką miesto kapinėse. Tačiau, pasak vedėjo, palaikų perlaidojimo vieta Venslaviškio gatvėje kapinių statuso neturi. Tad Savivaldybė nejaučia esanti įsipareigojusi tą vietą prižiūrėti.

„Ta kapavietė yra savotiškas Panevėžio panteonas. Čia ilsisi tie, kas stovėjo prie Panevėžio ištakų. Tokią vietą reikėtų prižiūrėti kaip Aleksandro paminklą. Aleksandras tik parašą padėjo ant dokumento, nuo kurio radosi Panevėžys. O Venslaviškio gatvėje besiilsintieji statė mūsų miestą.“

Rolanda

Savivaldybės paveldosaugininkė, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Loreta Paškevičienė pripažįsta: nėra išspręstas klausimas, kam tvarkyti kapavietę Venslaviškio gatvėje. Mat šioji yra sklype, kurį Savivaldybė išnuomojusi privačiam asmeniui.

Kol sklypas nebuvo išnuomotas, L. Paškevičienės teigimu, kapavietę tvarkė su Savivaldybe sutartį sudariusi įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“.

Susitarimo reikalas

Žurnalistei susisiekus su Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru, šis patvirtino, kad kapavietė Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje, išties saugoma valstybės.

Tačiau, pasak V. Bazaro, sklypą išnuomojusi Savivaldybė turėjo pasirūpinti ir tuo, kas kapavietę prižiūrės.

„Kultūros paveldo departamentas nenurodys, kam tvarkyti tą vietą. Tai padaryti privalu rengiant žemės nuomos sutartį“, – teigė V. Bezaras.

Anot jo, susitarti dėl kapavietės priežiūros – ar tai daryti privalo žemės nuomotojas, ar nuomininkas, galima bet kada.

Tuomet, pasak jo, klausimas, kas atsakingas, kad mirusių panevėžiečių perlaidojimo vieta būtų tvarkoma, būtų išspręstas.