Noras puoštis ir visada atrodyti moteriškai ir žaviai nesvetimas nė vienai dailiosios lyties atstovei. Moterims skirti žurnalai mirga nuo spalvingų kolekcijų ir patarimų, kaip atrodyti stilingai ir įgyti pasitikėjimo savimi. Kaip mėgdavo puoštis tarpukariu dailiosios lyties atstovės ir džentelmenai, jau nuo šiandien galima pamatyti Panevėžio kraštotyros muziejuje atidarytoje parodoje „Kauno ponios ir ponai“.
Parodoje galima ne tik sužinoti, kokios mados ir aprangos stiliai vyravo tarpukariu, pasisemti idėjų, bet ir pamatyti, kaip atrodė pirmieji grožio salonai.
Lygiavosi į paryžietes
Pasak muziejaus atstovė spaudai Raimondos Gvozdienės, Kauno miesto muziejaus rengtoje parodoje turėtų būti įdomu pasižvalgyti, kaip tarpukariu rengėsi ir kuo puošėsi ne aukštuomenė, o paprasti miestiečiai. Iš nuotraukų, to meto moterims skirto žurnalo madų puslapių ir Panevėžio muziejaus surinktų eksponatų galima susidaryti vaizdą, kuo ir kaip gyveno eilinis miesto gyventojas.
„Kaunas tuo metu buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi, suklestėjo grožio pramonė, buvo pradėti leisti žurnalai moterims. Kaunietės savo aprangos stiliumi stengėsi lygiuotis į paryžietes. Manau, ir dabar daugeliui būtų įdomu paskaityti, kokius patarimus tuo metu dalijo mados kritikai ir žinovai. Pavyzdžiui, žurnalo „Moteris ir pasaulis“ mados skilties konsultantė Elena Trebienė pataria aukštoms moterims vengti ilgų tiesių suknelių, plačių pečių ir aukštų skrybėlių, o mažo ūgio moterims – didelių kailių, kurie jas prislegia“, – pasakojo muziejininkė.
Įdomu tai, kad jau to meto žurnaluose buvo negailima kritikos lietuvių moterų figūroms, neva paryžietės gali pasigirti itin grakščiomis linijomis, o lietuvaičių žavesiui koją kiša pernelyg gausi ir riebi lietuviška virtuvė.
„Lietuvės elegancijai kartais kenkia jos figūra, neatitinkanti šių dienų reikalaujamą liekną liniją. Ar tai nebus kalta tik mūsų virtuvė, gaminanti per gausius, per sunkius valgius“, – tokį komentarą galima rasti dar 1938 m. leistame žurnale „Moteris ir pasaulis“.
Mados pokyčiai
R. Gvozdienės teigimu, moteriško grožio samprata tarpukariu keitėsi net du kartus. Trečiajame dešimtmetyje moterys atidengė savo kūną: itin madingi buvo trumpučiai sijonėliai, akcentuojamas ilgas kaklas ir liemens linija ties klubais, o ketvirtajame dešimtmetyje vėl grįžtama prie moteriškesnių formų: sijonai tampa gerokai ilgesni, liemuo suveržiamas, o talija grįžta į natūralią vietą. Kone privalomos tampa skrybėlaitės ir daug mažų aksesuarų.
„Trečiajame dešimtmetyje moterų mada buvo gana griežta, netgi vyriška. Net plaukai buvo kerpami itin trumpai, o ketvirtajame dešimtmetyje aprangos stilius tapo daug švelnesnis, buvo akcentuojamas moteriškumas ir gundančios linijos“, – pasakojo R. Gvozdienė.
Parodoje galima pamatyti, kaip atrodė to meto grožio salonai. Tarpukariu vienas po kito kūrėsi nauji grožio salonai ir kirpyklos, nes moterys norėjo atrodyti gražios ir žavios ne tik per šventes. Ne vienas nustebs išvydęs, su kokiais kelis kilogramus sveriančiais švininiais „bigudukais“ karštais garais garbanojosi plaukus damos. Manikiūras taip pat buvo kone privalomas.
Moterų mados tendencijos kito sparčiai, tačiau vyrų mada liko gana konservatyvi, iš esmės keitėsi tik vyriško kostiumo detalės.
„Svarbiausias vyriškas atributas buvo lazdelė, o einant į pokylį ir cilindras ar katiliuko formos kepurė bei baltos pirštinės, nes kviečiant moterį šokti nebuvo galima prie jos liestis prakaituotomis rankomis“, – dabar kiek keistus vyrų aprangos akcentus sudėliojo R. Gvozdienė.
Paroda „Kauno ponios ir ponai“ veiks iki pat vasaros pabaigos. Lankytojai kviečiami ne tik sužinoti daugiau apie tarpukario madas ir aprangos stilius, galbūt pasisemti idėjų, bet ir pasimatuoti Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto Aprangos dizaino katedros studentų kurtų tarpukario laikų skrybėlaičių bei nusifotografuoti improvizuotoje fotoateljė „Mažasis Paryžius“.
Lina DRANSEIKAITĖ
