Metų ratas apsisuko už nugaros palikdamas visa, kas atrodė reikšminga, skandalinga, kas kėlė aistringas diskusijas, kurstė politines rietenas, vienus kėlė į aukštumas, kitus murkdė į purvą. Visa tai – jau istorija, pasilikusi 2024-uosiuose.
Nueinantys metai Panevėžiui buvo visokie – nuo euforijos atidarius „Stasys Museum“ ir supratus, kad nuo sostinės 138 km nutolęs miestas irgi gali atsidurti pasaulio dėmesio centre, džiaugsmo matant užbaigtą modernią autobusų stotį iki Apeliacinio teismo verdikto, padariusio tai, ko nuo 2015-ųjų panevėžiečiams tiesiogiai renkant merą nesugebėjo nė viena politinė jėga – pastūmusio Rytį Račkauską iš mero posto.
Besibeldžiantys 2025-ieji irgi bus įdomūs. Jau kovą Panevėžio gyventojai rinks naują merą, kuris šias pareigas eis vos 1,5 metų – iki savivaldos rinkimų.
Kitąmet vėl laukia istorinės įkurtuvės – bent jau naujosios autobusų stoties tai tikrai.
Sausis
Metai prasidėjo masiniais žemdirbių protestais.
Neapsikentę valdžios vykdomos politikos, ūkininkai prie pagrindinių kelių visoje šalyje užkūrė vilties ir solidarumo laužus. Panevėžio rajone jie liepsnojo ties aplinkkeliu. Protestas vėliau peraugo į didžiulę akciją, į sostinę iš visos Lietuvos ūkininkai suvažiavo su sunkiąja žemės ūkio technika.
Pernykštis sausis grūdino žvarba ir šalčiu.
Pirmą kartą istorijoje Panevėžio miesto ir rajono mokiniai dėl šalčio į pamokas jungėsi nuotoliniu būdu. Jutiminė oro temperatūra Panevėžyje siekė net 29 laipsnius šalčio.
Metų pradžia išgąsdino daugiabučių gyventojus, o draudimo bendrovės fiksavo gerokai išaugusius draudžiančiųjų savo būstus srautus. Tokį susirūpinimą savo saugumu lėmė viena paskui kitą sekusios baisios nelaimės. Vilniuje pirmosiomis sausio dienomis sprogus daugiabučiui žuvo du žmonės, Panevėžyje sausiui artėjant į pabaigą sprogimas nugriaudėjo Nemuno g., buvusiame bendrabutyje. Viename iš butų sprogus nedideliam dujų balionui, sugriauti du butai, dar 7-ių gyventojus teko evakuoti.
Į Panevėžio rajono politikos istoriją metai įėjo ir dėl niekieno neprognozuoto perversmo valdžios olimpe.
Per tradicinį Panevėžio rajono savivaldybės padėkos vakarą pavaldiniui – Architektūros skyriaus vedėjui Donatui Malinauskui – į nugarą spyręs administracijos direktorius Eugenijus Lunskis greitai pats mero Antano Pociaus buvo išspirtas iš posto – atleistas iš pareigų, kurias ėjo nuo 2015 metų. E. Lunskį šiame poste pakeitė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Edmundas Toliušis.
O Panevėžio verslo rykliai baigė aiškintis santykius teisme.
Daugiau nei dvejus metus trukęs kelių tiesimo bendrovės „Hisk“ ir buvusio jos vadovo Virmanto Puidoko ginčas dėl rekordinio, beveik 21,47 mln. eurų ieškinio baigėsi taikos sutartimi. Susitarta, kad „Hisk“ atsisako savo reikalavimų, o abiejų šalių sutartą ieškinio dalį bendrovei per 30 darbo dienų atlygins trečiasis asmuo – draudimo bendrovė. Įmonė buvusį vadovą buvo apkaltinusi dėl neva sprendimų ar veikimo savo naudai, kurie bendrovei atnešė milžiniškus nuostolius.
Vasaris
Vasario 21-ąją amžinam skrydžiui pakilo Vladas Kensgaila. Lietuvos aviacijos istorijos legenda, sportininkas, sklandytojas, aviakonstruktorius, „Lituanicos“ replikos kūrėjas, Panevėžio miesto Garbės pilietis, ilgametis Tarybos narys mirė eidamas 91-uosius.
Kovas
Iš miestų ir miestelių gatvių užsimota išvaryti Salomėją Nėrį.
Seimo sudaryta Desovietizacijos komisija savivaldybes paragino pervadinti šalyje esančias Salomėjos Nėries gatves.
Tokio pavadinimo gatves turinčių Naujamiesčio miestelio, Ramygalos miesto bei Sujetų kaimo žmonės poetei gerokai atlaidesni už Desovietizacijos komisijos narius. Panevėžio rajone nuo namų iki šiol nenuimtos lentelės su S. Nėries vardu.
Balandis
Smagios žinios sulaukė jaunieji miesto knygų mylėtojai.
Po ketverius metus trukusio remonto duris atvėrė modernus Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius Aukštaičių gatvėje.
Panevėžį toliau drebino sprogimai būstuose. Šįkart jis nugriaudėjo Ramygalos gatvėje daugiabutyje. Per sprogimą smarkiai nukentėjo buto šeimininkas.
Vos pradėjus žolės pjovimo darbus, komunalininkams teko traukti kelių barstymo techniką ir kastuvus. Panevėžį ir jo apylinkes balandžio pabaigoje uždengė net 17 centimetrų sniego danga, o apdraba laužė medžius, paliko žmones be elektros.
Po devynerių metų darbo Savivaldybėje postą paliko viena iš trijų Panevėžio miesto vicemerių – Gintarė Maskoliūnienė. Ji buvo atsakinga už strateginės komunikacijos sritį, strateginius projektus ir iniciatyvas, užtikrino komitetų ir komisijų darbą, dirbo su institucijomis.
Minint aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines, Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatro prieigose atidengtas jam skirtas paminklas. Menininko Klaudijaus Pūdymo sukurtai skulptūrai vieta simboliškai parinkta po aktoriaus grimo kambario langais, tarp medžių, kuriuos, pastačius teatro pastatą, sodino patys aktoriai. Už skulptūros driekiasi postamentas – lyg nueitas kelias, kuriame matyti žymiausi D. Banionio filmai ir spektakliai.
Gegužė
Balsavimo apylinkėse nusidriekė eilės – panevėžiečiai su visa Lietuva rinko prezidentą.
Rinkėjų valia dar vienai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda, kaip ir 2019 metais, užsitikrinęs pergalę prieš savo konkurentę, konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę.
Paskutinę mėnesio dieną duris atvėrė Aukštaitijos sostinę į pasaulinių meno muziejų žemėlapį įrašęs „Stasys Museum“ – didžiausios Stasio Eidrigevičiaus darbų kolekcijos saugotojas. Menininko kolekcijos pristatymas sukėlė milžinišką ne tik šalies, bet ir užsienio susidomėjimą. Naująjį muziejų per jo gyvavimo pusmetį jau aplankė 60 tūkst. meno mylėtojų, o jo vardas buvo minėtas daugiau nei šimte užsienio spaudos publikacijų.
Birželis
Šimtmetį minėjusioje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvavo iki šiol didžiausias skaičius Panevėžio miesto ir rajono šokėjų bei dainininkų. Iš miesto – per 1000, rajono – per 700.
Liepa
Panevėžietė Alina Ranceva pasauliui įrodė išties esanti geležinė ledi. Panevėžio tarybos narė ir vaikų trenerė tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia penkiagubą ultratriatloną. Prancūzijos Kolmaro mieste surengtame čempionate panevėžietė įveikė neįtikėtiną valios pastangų ir fizinių jėgų pareikalavusią distanciją. Per 98 valandas ir 38 minutes ji nuplaukė 19 kilometrų, dviračiu numynė 900 km, nubėgo 211 km. Šią trasą Alina įveikė ketvirta.
Devynerius metus vadovavęs Panevėžio savivaldybės administracijai Tomas Jukna nusprendė trauktis iš pareigų. Jį pakeitė direktoriaus pavaduotoja dirbusi Gintautė Atkočienė. Dar prieš tai ji dirbo Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiąja specialiste. T. Jukna rudenį laimėjo konkursą į Savivaldybės valdomos šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus pareigas.
Valstybės dienos proga šalies prezidentas Gitanas Nausėda ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvai nusipelniusius mokslo, švietimo, kultūros, verslo atstovus ir visuomenininkus. Tarp jų – ir panevėžiečiai: Geležiniu žmogumi tituluojamas triatlonininkas, treneris, įvairių gamtosauginių akcijų iniciatorius Vidmantas Urbonas bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Žiniasklaidos atstovams pristatyta naujoji Panevėžio autobusų stotis. Traukiantis dėmesį netradicine architektūra nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko komandos kūrinys baigtas, o keleiviams stotį atverti planuojama jau 2025-ųjų pirmą ketvirtį.
Duotas oficialus startas 14 mln. eurų vertės prekybos parko „Tower“ statyboms buvusio Panevėžio mėsos kombinato teritorijoje Smėlynės gatvėje. Įžengus į 2025-uosius nebeliks ir paskutinio pastato, kuriame pusę amžiaus veikė valgykla. Nuo Panevėžyje veikiančių prekybos centrų naujasis „Tower“ skirsis tuo, kad kiekviena iš 15-os jo parduotuvių bei pramogų vietų turės po atskirą įėjimą iš lauko. Prekybos ir pramogų kompleksą sudarys du pastatai, bendras jų plotas – kone 9000 kv. m.
Nors panevėžiečiams futbolininkams UEFA čempionų lygos antro etapo atrankos varžybose su lenkų čempione Balstogės „Jagiellonia“ ekipa nepavyko laimėti, tačiau Aukštaitijos sostinė turėjo ką švęsti.
Tokio didelio užsienio aistruolių būrio Panevėžyje seniai nebuvo. Į miestą netgi atsiųstos sustiprintos policijos pajėgos iš visos Lietuvos, tačiau pareigūnai beveik neturėjo darbo – didesnių incidentų neužfiksuota, o vietos verslas trynė rankas skaičiuodamas pelną – viešbučių, kavinių ir restoranų darbuotojai vos spėjo suktis aptarnaudami Balstogės „Jagiellonia“ ekipą į Panevėžį atlydėjusius sirgalius.
Liepos pabaigoje Lietuvą nusiaubusios audros padariniai dar iki šiol matyti mieste – vietomis tebėra nulaužtų, išvartytų medžių kelmai. Tąkart mieste ir rajone audra negailėjo net penkiaaukščius namus praaugusių medžių – vartė juos ant automobilių, šakos daužė namų langus ir stogus, vėtra nusiaubė miesto kapines. Panevėžį po audros nuo lūžusių medžių vadavę darbininkai pasakojo per ilgametę darbo patirtį tokių baisių vaizdų dar nematę. Rajone dalis kelių dėl virtusių medžių buvo neišvažiuojami, net ir mieste dalis gyventojų ne vienai dienai buvo likę be elektros. Tvarkyti Skaistakalnio parko kviesti ir miestelėnai. Maždaug porą savaičių prieš tai praūžusi audra Žaliojoje išvertė daugiau nei 3000 kubinių metrų medžių vos pusės kilometro ruože, o virstantys medžiai buvo įkalinę keliu važiavusius žmones.
Rugpjūtis
Paskutinis vasaros mėnuo didžiausias permainas atnešė į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Jos direktoriumi tapo Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtą konkursą laimėjęs Mindaugas Vaitkus, iki tol ėjęs direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas. Penkerių metų kadenciją baigęs buvęs ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas įsidarbino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėju.
Istorinis įvykis Panevėžyje – baigta rekonstruoti vienos judriausių mieste Smėlynės gatvės atkarpa nuo Šiaurinės gatvės iki geležinkelio pervažos. Skaičiuojama, kad šia su europine magistrale „Via Baltica“ besijungiančia gatve per parą vidutiniškai važiuoja daugiau nei 16 tūkst. transporto priemonių.
Rugsėjis
Lentpjūvių gatvėje esančioje medienos apdirbimo įmonėje „Elitėja“ kilo didžiulis gaisras, kurį gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos gesino visą parą.
Net keturiems mėnesiams mezgėjais tapę ištikimiausi Panevėžio krepšinio klubo „7bet-Lietkabelis“ sirgaliai numezgė ilgiausią šalyje šaliką ir oficialiai įregistravo rekordą. 1650 metrų ilgio, 12 centimetrų pločio „X Sector“ sirgalių klubo narių šalikas – dovana Panevėžiui ir krepšinio klubui „7bet-Lietkabelis“.
Dar vienas rekordas pasiektas per Aukštaitijos sostinės 521-ojo gimtadienio šventę. Panevėžio bėgimo klubo surengtame bėgime per beveik dvi paras sportininkams ir entuziastams vienas po kito ratu bėgant 410 metrų atkarpą miestui dovanotas ilgiausiai – 47 val. 52 minučių ir 20 sekundžių trukęs 521 kilometro nepertraukiamas estafetinio bėgimo rekordas.
Panevėžį visą savaitę kaitino tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“. Iš viso pasaulio į „stiklo pragarą“ suvažiavę menininkai meninio stiklo studijoje „Glasremis“ prie karštų lydymo krosnių pasinėrė į kūrybą greta džiazuojant miesto garsiausiems džiazo muzikos improvizatoriams.
Šis renginys, sujungęs stiklo meną, džiazą ir fotografiją, šįmet sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio ir tapo vienu ryškiausių Panevėžyje metų kultūros įvykiu.
Rugsėjį Panevėžys virto scenos meistrų ir teatro meno mylėtojų traukos vieta. Į teatro „Menas“ organizuojamą festivalį „Baltic Small“ suvažiavo teatrai iš visų Baltijos šalių. Visą savaitę teatro scenoje spektaklis keitė spektaklį, o jų aptarimai tapo panevėžiečių viena pagrindinių pokalbių temų.
Lietuvos architektų sąjungos ir architekto Algimanto Zavišos fondo rengiamame tradiciniame konkurse „Geriausias metų rekreacinės architektūros kūrinys“ triumfavo Skaistakalnio parko Panevėžyje perlas – restauruota istorinė Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, kurioje įsikūręs kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Šis architektų Tado Jonauskio, Igno Račkausko, Luko Kulikausko, Justinos Muliuolytės ir Augusto Makricko, dabartinio miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo, suprojektuotas objektas pripažintas geriausia rekreacine vieta Lietuvoje.
Spalis
Respublikinės Panevėžio ligoninės kieme pradėta statyti Infekcinių ligų klinika. Baigti darbus ketinama iki 2026 metų kovo, o projekto vertė – daugiau nei 20 mln. eurų.
Į modernų pastatą ligoninės kieme bus perkelta šiuo metu Ramygalos gatvėje veikianti Infekcinių ligų klinika.
Siekdama pritraukti naujų galimų užsienio investuotojų į šalies gynybos pramonę Vyriausybė nusprendė rezervuoti tris sklypus Panevėžio rajone – kone 300 hektarų valstybinės žemės. Ja šiuo metu naudojasi įmonė „Genetiniai ištekliai“. Apie tokį valdžios žingsnį nieko nežinojo ne tik verslininkai, bendruomenė, bet ir Panevėžio rajono valdžia.
Panevėžys ūžte ūžė vertindamas Apeliacinio teismo sprendimą pripažinti merą Rytį Račkauską kaltu dėl piktnaudžiavimo ir uždrausti jam trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Toks teisėjų sprendimas Aukštaitijos sostinėje sutiktas nevienareikšmiškai. R. Račkauskas išrinktas Metų panevėžiečiu, o iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje susirinkusieji buvusį merą palydėjo garsiais plojimais ir apdovanojo glėbiais gėlių.
Nauji mero rinkimai numatyti jau 2025-ųjų kovą.
Panevėžio apygardos teismas atvertė seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio Seimo nario, konservatoriaus Kristijono Bartoševičiaus baudžiamąją bylą.
Prokuratūros turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos K. Bartoševičiui einant Seimo nario pareigas. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro auklėtinius.
Seimo rinkimuose panevėžiečiai drastiškai nustūmė konservatorius į politikos paraštes. Rinkėjų valia ateinančią kadenciją Seime nedirbs nė vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas iš Aukštaitijos sostinės.
Pirmą kartą Panevėžys politinį laivą pasuko stipriai į kairę. Visose trijose šio krašto rinkimų apygardose Seimo nario mandatus iškovojo socialdemokratai: Ramūnas Vyžintas, Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.
Lapkritis
Panevėžiečiai pakviesti kitaip pažvelgti į lietuviškuosius kultūros lobynus. Parodoje „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“ pristatyti devyni optinio meno atstovo Kazio Varnelio tapybos darbai ir kaimo audėjų austos lovatiesės, kurių ornamentika turi optiniam menui būdingų elementų. Savotiška šios parodos tąsa – Panevėžio kraštotyros muziejuje. Čia galima išvysti į minėtą parodą netilpusias žmonių dovanotas lovatieses.
Pirmą kartą Aukštaitijos sostinėje palaidoti negimusių kūdikių kremuoti palaikai, iki tol laikyti ligoninės specialiose šaldymo kamerose. Jie atgulė Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje, kur prieš keletą metų klebono Romualdo Zdanio iniciatyva negimusiems kūdikiams pastatytas paminklas.
„Stasys Museum“ vėl atkreipė pasaulio dėmesį į save. Muziejuje pristatyta garsaus Austrijos menininko Hermano Ničo, kalinto už kūrybą kaip šventvagystę, pornografiją ir šiurkštų visuomenės dorovės normų pažeidimą, paroda. Muziejuje driekiasi eilės atvykstančiųjų pažiūrėti šio menininko darbų.
Gruodis
Duris atvėrė atnaujinta Panevėžio ledo arena. Dėl šalia jos vykstančių olimpinio standarto baseino statybų panevėžiečiai ledo pramogomis negalėjo mėgautis dvejus metus. Per tą laiką arena atnaujinta – įrengtas naujas įėjimas, LED apšvietimas, sutvarkytos vandens tiekimo ir drenavimo sistemos, atlikti kiti darbai.
Šiais metais 30-metį minėjęs Panevėžio muzikinis teatras pristatė ypatingą premjerą – legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“.
Atlikėjų skaičiumi tai didžiausias Muzikinio teatro pastatymas per visus trisdešimt gyvavimo metų. Kad šis kūrinys labai brangus Panevėžiui, įrodė per kelias dienas ištirpę bilietai į pirmuosius premjerinius spektaklius.
„Devynbėdžiai“ Panevėžio muzikiniame teatre dar bus rodomi ir sausį bei vasarį.
