Rugsėjį netikėtai mirus ilgamečiam Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkui Petrui Narbutui jo vietą užėmė rajono meras Povilas Žagunis. Tačiau naujasis vadovas tikina tik laikinai einantis šias pareigas, kol bus paskelbti tikri rinkimai. Tad medžiotojų globėjo Šv.Huberto dieną jis bevelijo pasidžiaugti šia vyriška švente.
Šį rudenį Panevėžio miesto ir rajono medžiotojus paliko keturis dešimtmečius medžiotojų ir žvejų draugijai atidavęs pirmininkas P. Narbutas. Netrukus prie skyriaus vairo stojo buvęs jos valdybos narys, Panevėžio rajono meras P. Žagunis.
Pomėgis ir poilsis
“Į šias pareigas mane išrinko atsitiktinai. Kadangi buvau skyriaus valdybos narys, sulaukiau prašymo laikinai papirmininkauti”, – “Sekundei” teigė naujas vadovas.
Vėliau, anot jo, turėtų įvykti medžiotojų konferencija ir pavasariop atsiras nuolatinis pirmininkas. Be to, miesto ir rajono medžiotojams vis dar trūksta ir šios srities žinovo. Tam reikia specialisto su licencija.
“Neužtenka tik sumedžioti žvėrį. Būtina įvertinti trofėjus, ar nepadaryta žala gamtai. Reikia eksperto, kuris žinotų tam tikrus apžiūros požymius, turėtų licenciją šiam darbui”, – aiškino P. Žagunis.
O miesto ir rajono medžiotojai, anot jo, tikrai aktyvūs. Neseniai atidaryta paroda, kurioje Panevėžio skyriaus nariai pristatė įvairiais medaliais apdovanotus trofėjus. Jų surinkta net 211. Čia galima pamatyti briedžių, stirninų, bebrų ir kitokių trofėjų.
Iš viso Panevėžio skyriuje yra apie 30 medžiotojų būrelių ir klubų, juos – apie 1000 narių.
P.Žagunis tvirtino medžiojantis nuo 1986 metų, priklauso “Ąžuolytės” klubui.
“Anksčiau medžiodavau dažniau, dabar pritrūksta laiko. Bet ištrūkstu bent kas antrą mėnesį, kitą kartą tiesiog išeinu pasivaikščioti po mišką. Negaliu pasigirti gausybe trofėjų, esu sumedžiojęs elnių, stirninų. Paskutinis mano laimikis – pavasarį sučiuptas šerniokas”,- pasakojo meras.
Prieš kelerius metus jis susipažino ir su medžioklės įpatumais Afrikoje. Ten, anot jo, viskas kitaip.
Apskritai, pasak P. Žagunio, medžioklė yra ir pomėgis, ir poilsis, bet jo naudos nereikia skaičiuoti. Paprastai išlaidos būna daug didesnės nei laimikiai.
Šv. Huberto atminimui
Paklaustas, kokių naujovių reikia Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai, jos pirmininkas kol kas nenorėjo apie tai kalbėti. Rimtų sprendimų laikinai dirbant esą nėra būtinybės priimti.
“Pirmasis mano darbas draugijoje – Šv.Huberto diena. Šiemet pasiūliau keisti tradiciją ir iš sekmadienio šią šventę perkelti į penktadienio vakarą. Šią tradicinę dieną medžiotojai švenčia įvairiai: vieni eina į medžiokles, kiti šiaip susirenka. Mes dalyvaujame Šv.Mišiose”, – pasakojo su kitais Panevėžio miesto ir rajono medžiotojais į Krekenavos baziliką atvykęs P.Žagunis.
Pagerbti savo globėjo ir prisiminti mirusius medžiotojus bei jų artimuosius susirinko apie 100 šventės dalyvių. Juos išskirtiniu pamokslu pasveikino Krekenavos klebonas Gediminas Jankūnas.
Kunigas priminė medžiotojams jų globėjo istoriją bei surado jos atgarsius šiandienos gyvenime.
| Kaip žinia, įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto, medžiotojų globėjo, varduvėmis. Anot legendos, Hercogo sūnus Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Didžiojo penktadienio vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.
“Iki šių dienų vis dar galima rasti elnio su kryžiumi tarp ragų simbolį. Taurą su kryžiumi turi kauniečiai savo herbe”, – į Mišias susirinkusiesiems sakė kunigas G. Jankūnas. Kryžiumi papuošto elnio atvaizdą galima buvo rasti ir Panevėžio medžiotojų šventės antroje dalyje. Dalydamiesi vaišėmis Krekenavos parapijos namuose Šv.Huberto globotiniai ragavo pagal kunigo pasakotą legendą vokiečių sukurtą gėrimą. Jo etiketėje ne tik nupieštas minėtas simbolis, bet ir dvasininką sužavėjęs palinkėjimas: “Tai yra medžiotojų garbė žaidimas. Jie elgiasi kaip sportininkai, bet, kaip priklauso, rūpinasi ir saugo savo kūrėjo sukurtus laukinius gyvūnus”. Medžioklės asai Tikru medžioklės sportininku galima pavadinti šventėje dalyvavusį Povilą Miliuką iš Krekenavos. 84-us metus skaičiuojantis vyras į medžioklę nuo pat 1972 m. traukia kas savaitę. |
