Respublikinėje Panevėžio ligoninėje po rekonstrukcijos oficialiai atidarytas Neurochirurgijos skyrius pacientus ir darbuotojus pasitinka šviesiomis, jaukiomis patalpomis.
Moderniai suremontuotose skyriaus penkiolikoje palatų vienu metu gali gydytis 25 pacientai.
Kad jaustųsi kaip namuose
Šiame skyriuje per metus pagydoma apie 1200 pacientų, atliekama vidutiniškai 750 planinių ir skubių operacijų.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus pažymi, jog Neurochirurgijos skyriaus remontas truko labai simboliškai – devynis mėnesius.
Pasak vadovo, skyriaus remontas pareikalauja nemenkų finansinių išteklių, tačiau Panevėžio ligoninė pagal galimybes stengiasi juos vieną po kito atnaujinti. Dabar savo eilės laukia kelis dešimtmečius rimto remonto nematęs Angiochirurgijos skyrius.
„Ligoninės aplinka turi būti kuo labiau panaši į namų, kad joje besigydantieji nejaustų streso“, – teigia M. Vaitkus.
Jauki, moderniai suremontuota darbo aplinka, pasak vadovo, svarbi ir darbuotojams.
Pastaraisiais metais Panevėžio ligoninė atnaujino ne vieną skyrių.
Investicija į sveikatą ir gyvybę
Atnaujintas Neurochirurgijos skyriaus patalpas pašventinęs vyskupas Linas Vodopjanovas pasidžiaugė, kad ligoninė gražėja. Dvasininkas linkėjo gydymo įstaigai visą laiką eiti į priekį.
Į skyriaus atidarymo ceremoniją atvykęs Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika pabrėžė: miesto ir rajono gyventojai yra patikimose rankose.
„Atnaujintas Neurochirurgijos skyrius – tai gyvybiškai svarbi pagalba žmonėms, susiduriantiems su sunkiausiomis ligomis ar traumomis. Šis atidarymas yra aiškus ženklas, kad Panevėžys geba užtikrinti aukščiausius sveikatos priežiūros standartus čia, mūsų mieste. Tai investicija į žmonių gyvybę, sveikatą ir pasitikėjimą, kad pagalba bus suteikta laiku ir kokybiškai“, – akcentavo G. Šileika.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sutiko: patekus į ligoninę svarbu ne tik paciento priežiūra, bet ir jauki aplinka.
Medicina žengia į priekį
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Neurochirurgijos skyrius įkurtas 1986 metais.
Pirmasis jo vedėjas Gediminas Miliūnas pasakoja prieš tai dešimtmetį dirbęs Kaune ir įgijęs patirties sugrįžo į gimtąjį miestą įkurti naujo skyriaus.
„Tokio skyriaus Panevėžyje labai reikėjo. Ligonių srautas nemažas, ligos sudėtingos ir reikalinga skubi pagalba – išoperuoti per valandą kitą. Vežti iki kitos ligoninės buvo labai nepatogu, prarasdavome daug laiko, dėl to nukentėdavo ligoniai“, – pamena G. Miliūnas.
Kuriant skyrių pirmiausia reikėjo suremontuoti patalpas.
Sovietiniais laikais pačiam vedėjui teko rūpintis, iš kur gauti, pavyzdžiui, dažų ar plytelių, o remontuojant prisidėjo visas medicinos kolektyvas – ir slaugytojai, ir gydytojai.
„Sunku tai įsivaizduoti, bet taip buvo. Šiais laikais situacija iš esmės pasikeitusi“, – sako G. Miliūnas.
Dabar šalia skyriaus veikia kompiuterinės tomografijos kabinetas, kuriame trys kompiuteriniai tomografai, greta ir magnetinio rezonanso kabinetas, tai leidžia operatyviai ištirti paciento būklę.
Patogiau ir pacientams, ir darbuotojams
Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Jurgis Kyguolis sako po remonto galutinį rezultatą pamatęs tik praėjusią savaitę.
Anot jo, laukti devynis mėnesius buvo verta. Vedėją sužavėjo ir skyriaus išvaizda, ir darbo kokybė.
Skyriuje įrengti net keltuvai, tad slaugytojams nebereikia patiems kelti sunkių ligonių, yra ir kondicionieriai.
Profesionali neurochirurgų ir slaugytojų komanda, vadovaujama J. Kyguolio ir vyresniosios slaugytojos Jūratės Rimkienės, užtikrina modernų bei efektyvų gydymą.
Skyriaus komanda teikia ir planinę, ir skubiąją pagalbą pacientams, patyrusiems galvos smegenų, stuburo ar nugaros smegenų traumas, sergantiems degeneracinėmis stuburo ligomis, onkologinėmis galvos ir stuburo ligomis, turintiems smegenų aneurizmų.
Skyriuje nuolat diegiamos naujosios technologijos ir metodai, kad pacientai gautų kuo veiksmingesnę ir pažangiausią pagalbą Panevėžyje.
G. Kartano nuotraukos
