Plaukimą baidarėmis Panevėžio krašte organizuojantys verslininkai atkreipia dėmesį, jog susidomėjimas jį vagojančiomis upėmis kasmet auga.
Praėjusį savaitgalį baidarių sezoną atidarę jų nuomotojai pasakoja ne kartą tapę smagių istorijų liudininkais, kai baidarininkai sugebėdavo pasiklysti net Nevėžyje arba Levėnį supainioti su Viešinta.
Turistų daugėja
Nevėžio, Šuojos, Pyvesos, Sanžilės, Mūšos upėmis plaukimą baidarėmis organizuojantis sporto treneris Dalius Baguška pasakoja tik praėjusį savaitgalį išleidęs pirmąją pramogautojų grupę.
„Plaukti Šuoja baidarėmis pageidaujama iki Joninių, kai dar laikosi pakilęs jos vanduo. O jau po Joninių populiariausia upe tampa Nevėžis, jo maršrutas nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio“, – pasakoja D. Baguška.
Penktus metus baidares nuomojantis verslininkas tvirtina, kad susidomėjimas Panevėžio krašto upėmis kasmet auga.
Praėjusių metų ir užpernykščiai karščiai, pasak D. Baguškos, baidarių sezoną buvo paankstinę. Pagal tai, kiek skambučių sulaukia iš planuojančiųjų plaukimą, verslininkas tikisi, jog klientų netrūks ir šiemet.
Anot jo, plaukti baidare Nevėžiu į Panevėžio rajoną atvykstama iš pačių įvairiausių vietų.
„Gal tik klaipėdiškiai nėra plaukę“, – svarsto baidarių nuomotojas.
D. Baguška juokiasi, jog per visą tą laiką, kiek gyvuoja jo verslas, klientai yra sulaužę tris irklus ir paskandinę vieną baidarę.
Plaukdami paklydo
Baidares nuomojantis Gediminas Ambraška sezoną teigia pradėjęs taip pat tik praėjusį savaitgalį.
Irklus čiupo Panevėžio moksleiviai bei keli suaugusiųjų kolektyvai.
Moksleiviai pasirinko plaukti nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio, viena suaugusiųjų grupė irklavo „Ekrano“ mariomis, kita Lėvens upe nuo Pumpėnų yrėsi Pasvalio link.
G. Ambraška prisiminė sykį išleidęs baidarininkų būrį į naktinį plaukimą. Tąkart susiruošta plaukti nuo Berčiūnų iki Naujamiesčio.
„Įprastai šiuo maršrutu plaukiama apie tris valandas. Praėjus tiek laiko sulaukiu skambučio, kad baidarininkai jau baigia pasiekti maršruto galą, kviečia atvykti jų parsivežti. Bet man pasirodė įtartina nusakyta vieta“, – pamena G. Ambraška.
Baidarininkai pasakojo regintys apšviestą tiltą, kuriuo važiuoja daug mašinų.
Puikiai žinodamas, kad Naujamiesčio tiltas, iki kurio turėjo atplaukti klientai, naktimis neapšviečiamas, o tokiu metu juo važiuoja vos vienas kitas automobilis, G. Ambraška suabejojo, ar baidarininkai išties įveikė maršrutą.
„Ir tikrai paaiškėjo, kad jie laukia manęs prie Berčiūnų tilto! Plaukdama kompanija išlipo iš baidarių, o sulipę atgal Nevėžio upe pasuko prieš srovę to nepastebėję“, – baidarininkų nuotykį prisiminė G. Ambraška.
Kitų baidarininkų nuotykis buvo nelemtas.
Per Panevėžį Nevėžiu plaukę kito miesto žmonės su visomis baidarėmis sukrito į Savitiškio užtvanką. Nuo tilto žiūrint šiurpokai atrodanti užtvanka, pasirodo, nėra gili, tad plaukikai vien sušlapo.
Prapuolė upė
Baidarių nuomą Lėvens upe organizuojanti Daiva Bagdonienė irgi laukė praėjusio savaitgalio.
„Kol Lėvens vandens lygis pakilęs, sezono nepradėjome. Plaukti malonu ir lengva, tačiau ties Karsakiškiu, kur būta vandens malūno ir nemažai posūkių, ne vienas nepatyręs baidarininkas neišlaiko išbandymo. Įkritę į vandenį išsigąsta, plaukti toliau nebenori, skambina, kad parsivežtume“, – pasakoja D. Bagdonienė.
Upei kiek nuslūgus norinčiųjų baidarėmis plaukti Lėveniu jau laukiama.
D. Bagdonienės nuomone, įdomiausias maršrutas nuo Stirniškio iki Tiltagalių bei nuo Tiltagalių iki Paliūniškio.
„Galima plaukti ir iki Piniavos, tačiau nuo Paliūniškio per sodininkų bendrijas tekanti upė tampa nebeįdomi, tenka plaukti palei sodininkų namukus“, – dėmesį atkreipė verslininkė.
Kitose maršruto vietose, pasak baidarių nuomotojos, Lėvuo išlaikęs savo laukinį įvaizdį, baidarininkai gali grožėtis upėje žydinčiomis vandens lelijomis.
Nuotykių neišvengė ir D. Bagdonienės klientai.
Kartą išleidusi baidarininkus plaukti Lėveniu ji sulaukė skambučio: upė pasibaigė!
Paaiškėjo, jog pailsėti išlipę irkluotojai vėliau susėdę į baidares įplaukė į Lėvens intaką Viešintą ir ja yrėsi, kol šioji virto nebetinkamu plaukti grioviu.
Nors ir buvo pasiklydę, plaukikai grįžo puikios nuotaikos.
Reguliuoja baidarininkų srautus
Panevėžio krašto upes pasirinkę baidarininkai sumoka už inventoriaus nuomą ir transportavimą.
Verslininkai teigia ir pernai, ir šiemet paslaugų nebranginę.
O štai sumaniusieji baidarėmis irkluoti Dzūkijos upe Ūla, turės susimokėti ir upės mokestį – šeštadieniais 10 eurų, kitomis dienomis plaukimas vienam asmeniui kainuoja šešis eurus.
Dzūkijos nacionalinio parko atstovė Rima Sinažonokienė teigia, jog Ūla – baidarininkų itin pamėgta upė, tad vadinamasis upės mokestis įvestas siekiant reguliuoti baidarininkų srautus.
Per dieną plaukti šia upe leidžiama šimtui baidarių.
Bilietai perkami internetu, ar plaukikai juos turi, tikrina direkcijos darbuotojai-reindžeriai.
Už bilietus surinktos lėšos naudojamos parko reikmėms.
Krekenavos regioniniam parkui, per kurį teka Nevėžis, vadovaujanti Alma Kavaliauskienė patikino, kad už plaukimą šia upe mokestis nerenkamas.
„Nėra didelių Nevėžiu baidarėmis plaukiančiųjų srautų, tad nereikia jų reguliuoti“, – sako A. Kavaliauskienė.
