Panevėžio centre stūksantys istoriniai miesto simboliai – Juozo Masiulio knygynas ir buvęs konservų fabrikas – laukia naujų savininkų, kurie pratęstų šimtametę šių pastatų gyvavimo istoriją.
Kaip tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai, potencialūs investuotojai pirmiausia vertina tokios investicijos atsiperkamumo galimybes, tačiau kartais būna ir išimčių, kai perkama siekiant išsaugoti miesto istoriją, paveldą ar meną.
Nekilnojamojo turto pardavimo portaluose prieš kelias savaites atsirado skelbimas, kad už 1,6 mln. eurų parduodamas šimtametę istoriją skaičiuojantis kultūros židinys, išgyvenęs spaudos draudimo laikus, karus ir okupacijas, bet neatsilaikęs prieš besikeičiančius visuomenės įpročius – J. Masiulio knygyno pastatas.
Ties Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta esantis kultūros paveldo pastatas – net 842 kv. m, jam priklauso ir 8,78 aro sklypas.
Šiame pastate veikia ne tik knygynas, bet ir raštinių prekių parduotuvė, antrame aukšte – įvairios kūrybinės studijos, biurai, paslaugų įstaigos, o mansardoje įrengti du butai.
Šį istorinį pastatą pardavinėjančios nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas teigia, kad kol kas potencialių investuotojų nesulaukta, tačiau objektas ką tik pasirodęs rinkoje.
„Knygyną parduodame neseniai, susidomėjimas juo yra, bet tokio kliento, su kuriuo galėtume rimtai kalbėtis, dar neturime. Kaina nėra maža, tad investuotojai dar laukia. Vieta strategiškai gera, o ir pats pastatas gražus, bet vien grožio neužtenka, potencialūs investuotojai pirmiausia vertina atsiperkamumą. Nebent atsirastų koks meno filantropas, kuris nupirktų kaip miesto istorijos dalį, kaip kad MO muziejų Vilniuje savo lėšomis pastatė privatūs asmenys“, – svarsto R. Paulauskas.
Visą straipsnį skaitykite lapkričio 5 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
