Panevėžio 522-ojo gimtadienio vienas spalvingiausių akcentų – miesto gatvėmis nusidriekianti spalvinga eisena. Ji šiemet suvienijo šimtus organizacijų ir tūkstančius žmonių – kiekvienas demonstravo savo išskirtinumą, pristatė šūkius, kostiumus ir miesto bendruomenės veidą.
Dar prieš eisenos pradžią Laisvės aikštėje rikiavosi minios nekantriai laukiančiųjų įspūdingo reginio. Tarp jų ir iš Vilniaus grįžusi studentė Saulė. Ji Panevėžio gimtadienio eiseną stengiasi aplankyti kasmet.
„Pati su savo šokių studija eisenoje žygiuodavau nuo pat vaikystės, tad labai gera sugrįžti ir stebėti visa tai iš šono“, – sakė ji.
O štai panevėžietė Karolina eiseną stebi jau trečią kartą. Ją žavi dalyvių kostiumai bei dekoracijos.
O šiais metais jos išties buvo įspūdingos.
Nuo pat pirmųjų eisenos minučių Panevėžio gatvės prisipildė muzikos, šūkių ir ryškių spalvų. Įvairių organizacijų atstovai žygiavo pasipuošę išskirtiniais kostiumais, nešini plakatais ir simboliais, atspindinčiais jų veiklą bei miesto identitetą. Eiseną iškilmingai pradėjo Žemkalnio gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Kanapėlė“, nešęs Panevėžio pavadinimą. Iš karto po jų sekė Panevėžio orkestras „Garsas“ su griausminga muzika.
Eisenoje dalyvavo menininkai, švietimo įstaigos, bendruomenės. Kai kurie pasirinko ritmišką muziką, kiti – originalius šūkius ar šokius, taip sukurdami tikrą judančią šventės mozaiką.
Tarp eisenos dalyvių – „Žemynos“ progimnazijos atstovė Palmira, kuri eisenoje žygiuoja jau dešimt metų. Pasak Palmiros, jai svarbu atstovauti savo mokyklai, o šventinė atmosfera visada suteikia džiaugsmo. Panevėžiui moteris palinkėjo jaunatviškumo ir daugiau jaunų studentų.
Eisenos dalyvių gretose buvo ir Eglė. Ji teigė dalyvavusi norėdama pritraukti merginas į šokių studiją. Eglė gyrė miesto gimtadienį bei eiseną.
Panevėžio darželių-lopšelių bendruomenės žygiavo pasipuošusios ryškiaspalviais balionais. Juos lydėjo įvairiausi veikėjai, orkestrai, o kai kurios auklėtojos pasipuošė ryškiaspalviais perukais.
Vienas įspūdingiausių eisenos dalyvių – Panevėžio Mykolo Mikalausko gimnazija. Jos vedlė buvo pasidabinusi angeliškais sparnais, o kiti bendruomenės nariai – pačių darytais plakatais ir piešiniais.
Kaip ir kasmet, sudalyvauti eiseno progos nepraleido Panevėžio kraštotyros muziejus, švenčiantis 100 metų jubiliejų. Muziejininkai žygiavo pasipuošę tautiniais kostiumais bei didingomis renesanso stiliaus suknelėmis, kurios stebino kiekvieną.
Panevėžio kultūros centro direktorė Judita Kačinskaitė teigia, kad šiemet eisenoje dalyvavo 121 organizacija bei apie 10 tūkstančių žmonių. Organizatorė pabrėžė, kad šis skaičius nėra mažesnis nei pernai, nors šiemet nebuvo motorizuotos eisenos dalies. Tokį sprendimą lėmė techniniai niuansai – pasirinkus naują maršrutą palei Nevėžio upę, nebuvo galimybės užtikrinti saugaus automobilių ir kitų transporto priemonių įtraukimo.
Eisenos metu gatves prižiūrėjo policijos pareigūnai, talkino Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai, karine technika atitverdami pavojingas atkarpas. Pasak J. Kačinskaitės, sprendimas sugriežtinti saugumo priemones buvo priimtas reaguojant į pastaruoju metu Europoje vykusius incidentus.
Eisenos tema šiemet siejosi su naujuoju Panevėžio identitetu – miesto ženkle matomu upės vingiu. Todėl maršrutas pasirinktas palei Nevėžį.
Kiekviena dalyvavusi organizacija turėjo sugalvoti savo šūkį ar būdvardį, apibūdinantį jų veiklą ir miestą. Dalyvių anketose užfiksuoti tokie epitetai kaip: madingas, kylantis, margas, ritmiškas, įtraukus, stilingas.
„Pati emocija, kurią skleidžia dalyvavimas eisenoje, yra kažkoks pakylėjimas – lyg iki dangaus. Ši tradicija yra labai graži, todėl kiekviena įstaiga nori joje dalyvauti“, – sako J. Kačinskaitė.
P. Židonio nuotraukos
